Vladislovas Mykolas Zaleskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vladislovas Mykolas Zaleskis

Vladislovas Mykolas Zaleskis (taip pat Zaleckis, lenk. Władysław Michał Bonifacy Zaleski; 1852 m. gegužės 26 d. Veliuonoje1925 m. spalio 5 d . Romoje) – Romos katalikų kunigas, apaštališkasis nuncijus Indijoje, Antiochijos lotynų patriarchas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vladislovas Mykolas gimė Veliuonos dvare, buvo Leono ir Gabrielos Zaleskių sūnus. Kadangi Vilniuje lenkiškų mokyklų nebuvo, pradžios mokslų mokėsi privačiai,[1] vidurinę mokyklą baigė Kaune. 1880 m. įstojo į Varšuvos teologijos seminariją, o 1881 m. išvyko tęsti studijų į Popiežiškąjį Grigaliaus universitetą Romoje. Universitetą baigė 1885 m. įgydamas daktaro laipsnį ir diplomatinį išsilavinimą.

1892 m. buvo paskirtas Tėbų arkivyskupu, o 1916 m. – tituliniu Antiochijos lotynų patriarchu.[2] Jis ypatingai pasižymėjo būdamas apaštaliniu delegatu (artimiausias atitikmuo šioms pareigoms – nuncijus) Indijoje. De facto jo atsakomybėje buvusi teritorija siekė nuo Afganistano šiaurėje iki Ceilono (dabartinės Šri Lankos) pietuose, apėmė visą Indiją, taigi, ir dabartinį Pakistaną bei Bangladešą, taip pat Birmą. Oficiali jo rezidencijos vieta buvo Kandžio miestas Šri Lankoje, tačiau jis daug keliavo, aplankė Kiniją, Japoniją, Filipinus.

Tarp žymesnių jo darbų pirmiausia reikia paminėti Kandžio mieste įsteigtą ir pastatytą, iki šiol veikiančią kunigų seminariją[3]. Popiežiaus įgaliotas, jis steigė naujas vyskupijas, šventino vyskupus. Buvo poliglotas, be pagrindinių Europos kalbų išmoko ir vietines tamilų bei sinhalų. Domėjosi botanika, rinko augalų pavyzdžius, kurie vėliau labai pasitarnavo mokslininkams Europoje. Parašė daug įvairaus pažintinio pobūdžio knygų, kurios buvo publikuotos lenkų, prancūzų, anglų ir italų kalbomis. Pelnė „Indijos apaštalo“ vardą.

Grįžęs į Romą, buvo paskirtas tituliniu Antiochijos lotynų patriarchu. Ten gyveno iki mirties 1925 m. spalio 5 d.

Buvo labai pamaldus Marijai Gailestingajai Motinai. Kandyje, netoli kuriamos seminarijos, pastatė nedidelę koplyčią, kurioje buvo saugoma Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingosios motinos, paveikslo kopija, ten daug meldėsi. Vėliau paveikslas buvo perkeltas į greta įsteigtą parapiją[4] ir joje gerbiamas iki šiol.

Tikėtina, kad Vilniaus katedros vienoje koplyčių esanti Mykolo Liubičiaus Zaleskio (1744–1816) epitafija skirta jo giminaičiui.[5].

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Ladislas M. Zaleski, The Apostle St. Thomas in India. History, Tradition and Legend, Mangalore (Karnataka), 1912
  • Ladislas-Michel Zaleski, The Saints of India, 1915

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Gerald H. Anderson, red. (1999). Biographical Dictionary of Christian Missions. p. 760. ISBN 9780802846808.
  2. http://www.catholic-hierarchy.org/bishop/bzales.html Patriarch Wladyslaw Michal Zaleski
  3. http://www.philosophatekandy.org/2012/11/history.html Archyvuota kopija 2014-03-10 iš Wayback Machine projekto.
  4. [1] Archyvuota kopija 2013-07-09 iš Wayback Machine projekto.
  5. http://www.katedra.lt/epitafijos/27/ Mykolo Lubičio Zaleskio epitafija