Janina Morkūnienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Janina Morkūnienė
Gimė: 1940 m. gruodžio 27 d. (78 metai)
Aukštadvaris
Veikla: etnologė
Organizacijos: Lietuvos istorijos institutas
Pareigos: vyresnioji mokslo darbuotoja
Išsilavinimas: humanitarinių mokslų daktarė
Alma mater: Vilniaus universitetas

Janina Genovaitė Morkūnienė-Laniauskaitė (g. 1940 m. gruodžio 27 d. Aukštadvaris) – Lietuvos etnologė, humanitarinių mokslų daktarė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1967 m. baigė Vilniaus universitetą. 1993 m. Lietuvos istorijos institute ir Vytauto Didžiojo universitete apgynė disertaciją „Lietuvos valstiečių vasaros kinkomasis transportas (XIX a. antroji – XX a. pirmoji pusė)“, 1993 m. humanitarinių mokslų daktarė.

Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyriaus 19651968 m. vyr. laborantė, 19691991 m. jaunesnioji mokslinė bendradarbė, 19921993 m. mokslinė bendradarbė, 19942005 m. vyresnioji mokslo darbuotoja.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tyrimų pagrindinės kryptys: lietuvių valstiečių materialioji kultūra, valstiečių vasaros ir žiemos susisiekimo priemonės, kaimų, miestelių amatai ir verslai (vežimų, rogių, pakinktų gamyba, kailiadirbystė, odininkystė), etnografinės lauko medžiagos rinkimo metodika.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Valstiečių linininkystė ir transportas, su A. Vyšniauskaite / Iš lietuvių kultūros istorijos, 9 t., Vilnius, 1977 m.
  • Valstiečiu rogės, pakinktai ir jų gamyba, Vilnius, 1994 m.
  • Kailių išdirbimas Lietuvoje XIX a. antroje–XX a. pirmoje pusėje, su V. Milium ir I. Šidiškiene / Amatas ir kūryba, Lietuvos etnologija, t. 2, Vilnius, 1997 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Žilvytis ŠaknysJanina Morkūnienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 496 psl.