Londonas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 51°30′0″ š. pl. 0°08′0″ v. ilg. / 51.50000°š. pl. 0.13333°r. ilg. / 51.50000; 0.13333 (Londonas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.8
Žymos: Atmesta Žyma: Pasikartojantys simboliai Vizualus redagavimas
Eilutė 34: Eilutė 34:


== Istorija ==
== Istorija ==
Beveik prieš du tūkstantmečius (apie 43–50 m.) miestą įkūrė [[romėnai]], valdant imperatoriui [[Neronas|Tiberijui Klaudijui Neronui]] ([[41]]–[[54]] m.), ir pavadino jį ''Londinium''. Miestavardžio reikšmė turi kelis aiškinimus; manoma, kad romėnai lotynizavo jau buvusį keltiškąjį vietovės pavadinimą, kildinamą iš asmenvardžio ''Londinos'', turinčio šaknį ''lond'' 'laukinis'. Kita teorija šį žodį kildina iš senųjų europiečių kalboje vartoto upėvardžio, kurį vėliau iš jų perėmę keltai. Upėvardžio reikšmė buvusi 'tekanti (plati) upė'.
jjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjBeveik prieš du tūkstantmečius (apie 43–50 m.) miestą įkūrė [[romėnai]], valdant imperatoriui [[Neronas|Tiberijui Klaudijui Neronui]] ([[41]]–[[54]] m.), ir pavadino jį ''Londinium''. Miestavardžio reikšmė turi kelis aiškinimus; manoma, kad romėnai lotynizavo jau buvusį keltiškąjį vietovės pavadinimą, kildinamą iš asmenvardžio ''Londinos'', turinčio šaknį ''lond'' 'laukinis'. Kita teorija šį žodį kildina iš senųjų europiečių kalboje vartoto upėvardžio, kurį vėliau iš jų perėmę keltai. Upėvardžio reikšmė buvusi 'tekanti (plati) upė'.


Nuo [[IV a.]] vidurio Londonas buvo svarbus [[Britanija (Romos provincija)|romėnų Britanijos]] politinis centras, nuo [[VII a.]] pr. [[anglai (senoji tauta)|anglų]] karalystės sostinė. Nuo [[XI a.]] pabaigos – [[XII a.]] pradžios jau žinomas kaip oficialioji [[Anglija|Anglijos]] sostinė, nuo [[1707]] m. – Didžiosios Britanijos.
Nuo [[IV a.]] vidurio Londonas buvo svarbus [[Britanija (Romos provincija)|romėnų Britanijos]] politinis centras, nuo [[VII a.]] pr. [[anglai (senoji tauta)|anglų]] karalystės sostinė. Nuo [[XI a.]] pabaigos – [[XII a.]] pradžios jau žinomas kaip oficialioji [[Anglija|Anglijos]] sostinė, nuo [[1707]] m. – Didžiosios Britanijos.

19:18, 23 vasario 2021 versija

Londonas
angl. London
            
Londono panorama, matomi Londono Sitis, Shard pastatas bei Londono tilto geležinkelio stotis
Londonas
Londonas
51°30′0″ š. pl. 0°08′0″ v. ilg. / 51.50000°š. pl. 0.13333°r. ilg. / 51.50000; 0.13333 (Londonas)
Laiko juosta: (UTC+0)
------ vasaros: (UTC+1)
Valstybė Jungtinės Karalystės vėliava Jungtinė Karalystė
Šalis Anglija Anglija
Grafystė [[Didysis Londonas]]
Meras Sadiq Khan
Gyventojų (2019) 9 126 366
Plotas 1 738 km²
Tankumas (2019) 5 251 žm./km²
Vikiteka Londonas
Kirčiavimas Lòndonas

Londonas (lot. Londinium) – Anglijos ir Jungtinės Karalystės sostinė – pagal gyventojų skaičių didžiausias šalies, trečias – Europos žemyno miestas.

Londoną sudaro 33 savivaldybės, iš kurių dvi pagrindinės turi miesto statusą, tai istorinis Londono centras – Londono Sitis bei Vestminsteris. Kitos trys, turi karališkosios savivaldybės statusą, tai – Kensingtonas ir Čelsis, Kingstonas prie Temzės ir Grinvičas.

Miesto istorijoje buvo begalė reiškinių, dariusių įtaką visai Europai: angliškasis renesansas, pramonės revoliucija, gotikos atgimimas. Miesto branduolys – senasis Londonas, vis dar išlaikantis savo nuo viduramžių išlikusias ribas. Nuo XIX amžiaus Londonu imta vadinti ne tik jo branduolį, bet ir visą aplink esantį kontroliuojamą metropolį. Šiandien didžiausios šios aglomeracijos formos yra Anglijos Londono rajonas bei Didžiojo Londono administracinė teritorija su savo meru ir asamblėja.

Londonas yra vienas iš svarbiausių finansų bei komercinių centrų pasaulyje. Londono Sityje nuolatos gyvena tik apie 11 500 (2011 m. duomenimis) žmonių, bet kas dieną darbui atvyksta virš 300 000 žmonių, kurie daugiausia darbuojasi finansų sektoriuje. Londono Sityje veikia daugybės įmonių biurai, vien bankų – daugiau kaip 500. Antras mieste pagal tokią svarbą ir nuo 1987 metų pradėtas perstatyti – yra Canary Wharf rajonas, kuriame dirba apie 105 000 žmonių (2014 m. duomenimis) bei įsikūrę daug didžiausių pasaulio bankų, draudimo, teisinių paslaugų, audito ir mokesčių konsultavimo bendrovių ir atstovybių.

Taip pat miestas yra įtakingas politikos, mokslo, pramogų, kultūros, prekybos, žiniasklaidos, mados bei meno srityse. Centriniame Londone yra įsikūrę daugiau nei pusės didžiausių Jungtinės Karalystės įmonių, kurios patenka į didžiausiųjų šimtuką (FTSE 100), štabai, kuriuos čia taip pat įsteigė daugiau nei šimtas didžiųjų Europos įmonių. Miestas yra pagrindinė šalyje turistų lankoma vieta, o jų išlaidos kasmet siekia maždaug 15 milijardų svarų. Londone vasaros olimpinės žaidynės vyko 1908, 1948 ir 2012 metais.

Didysis Londonas turi keturis pasaulinius paveldo objektus: Elžbietos bokštą, istorinę Grinvičo gyvenvietę, Karališkuosius botanikos sodus ir teritoriją, kuriai priklauso Vestminsterio rūmai, Vestminsterio vienuolynas ir Šventosios Margaritos bažnyčia. Bekingemo rūmuose reziduoja Monarchas, Dauningo gatvė 10 – Ministras Pirmininkas.

Istorija

jjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjBeveik prieš du tūkstantmečius (apie 43–50 m.) miestą įkūrė romėnai, valdant imperatoriui Tiberijui Klaudijui Neronui (4154 m.), ir pavadino jį Londinium. Miestavardžio reikšmė turi kelis aiškinimus; manoma, kad romėnai lotynizavo jau buvusį keltiškąjį vietovės pavadinimą, kildinamą iš asmenvardžio Londinos, turinčio šaknį lond 'laukinis'. Kita teorija šį žodį kildina iš senųjų europiečių kalboje vartoto upėvardžio, kurį vėliau iš jų perėmę keltai. Upėvardžio reikšmė buvusi 'tekanti (plati) upė'.

Nuo IV a. vidurio Londonas buvo svarbus romėnų Britanijos politinis centras, nuo VII a. pr. anglų karalystės sostinė. Nuo XI a. pabaigos – XII a. pradžios jau žinomas kaip oficialioji Anglijos sostinė, nuo 1707 m. – Didžiosios Britanijos.

Pavadinimo kilmė

Miesto vardo kilmė nėra aiški. Nors yra pateikiama įvairių kilmės versijų, tačiau nė viena nėra akivaizdžiai arčiau tiesos. Dažniausiai pateikiamos su keltais susijusios hipotezės, nors neatmestina, kad pavadinimo kilmė siekia ir laikus iki keltų:

  • Lan-din reiškia „tvirtovė prie ežero“;
  • Llwyn-din reiškia „medis (medžiai) prie ežero“;
  • Llong-dinas reiškia „laivų uostas“;
  • londo reiškia „laukinis“ (gali būti nuoroda į tuomet čia gyvenusią gentį).

Geografija

Apie 1300 metų Londono planas. Dabar ši teritorija kairiajame Temzės upės krante priklauso Londono Sičio savivaldybei

Didysis Londonas yra vienas didžiausių pagal plotą miestų pasaulyje. Miesto teritorija aprėpia 1579 kv. kilometrus. Pagrindinis miesto geografinis akcentas yra Temzės upė, tekanti miesto teritorija iš pietvakarių į rytus ir visa savo vaga yra laivuojama. Lyguma pasižymintį Temzės slėnį supa Parlamento, Adingtono ir Primrouzo kalvos. Kadangi miestui besikuriant ir plečiantis tolyn nuo istorinio centro nebuvo per didelių gamtinių kliūčių, miesto išplanavimas išliko beveik apskritos formos.

Seniau Temzė buvo daug platesnė ir gilesnė, o jos vaga ėjo pelkėtu kraštovaizdžiu. Ekstensyviai statant užtvankas upės vaga susiaurėjo. Dauguma mažesnių upių ir upelių, sutenkančių į Temzę Londone, yra prijungtos prie vandentiekio sistemos. Temzė – potvynių upė, tad miestas neretai nukenčią jai patvinus.[1] Potvyniai per laiką ypač išryškėjo, kadangi tektoniniu požiūriu Britanija grimzta pietuose ir kyla šiaurėje. 1974 m. pastačius Thames Barrier užtvanką Vulviče vandens lygis buvo sureguliuotas. Svarstoma, kad ateityje upės žemupyje galimai prireiks įrengti dar vieną užtvanką. Temzės upę kerta keletas tunelių ir tiltų, kurių vienas – Londono tiltas.

Londono panorama iš Forest Hill rajono (2013 m. liepa)

Klimatas

Londone klimatas švelnus, pagal Kiopeno klimato klasifikaciją – jūrinis. Vasaros mažai lietingos, pakankamai saulėtos, dažnai pasitaiko tvankios su dienos metu įšylančia apie 22°C-26 °C temperatūra. Perkūnija retas reiškinys, dažniausiai silpna ir panašiai pasitaikanti tiek žiemomis, tiek vasaromis.

 Londono klimatas 
Mėnuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru Metinis
Aukščiausia °C 17,2 19,6 24,2 29,2 32,8 35,6 36,7 38,1 35,2 29,6 20,8 17,2 38,1
Vid. aukščiausia °C 8,1 8,4 11,3 14,2 17,9 21,0 23,5 23,2 19,9 15,5 11,1 8,3 15,2
Vid. žemiausia °C 2,3 2,1 3,9 5,5 8,7 11,7 13,9 13,7 11,4 8,4 4,9 2,7 7,5
Žemiausia °C −13,6 −9,5 −7,2 −3,8 −0,4 2,8 6,5 6,7 2,8 −4,6 −6,3 −12,0 −13,6
Krituliai mm 55,2 40,9 41,6 43,7 49,4 45,1 44,5 49,5 49,1 68,5 59,0 55,2 601,7
Duomenys: [2] Climate data for London Heathrow 1981–2010

Gamta

Gyvūnija

Londone dažniausiai pasitaikančios paukščių rūšys: naminiai karveliai, keršuliai, pietiniai purpeliai, liepsnelės, juodieji strazdai, mėlynosios zylės, didžiosios zylės, ilgauodegės zylės, juodosios zylės, juodosios varnos, šarkos, euraziniai kėkštai, dagiliai, kikiliai, eršketžvirbliai. Vis dar gana dažni, arba tam tikru metų laiku pastebimi varnėnai ir naminiai žvirbliai, nors 2019 m. duomenimis, Londono naminių žvirblių populiacija per pastaruosius 24 metus sumažėjo 71 procentu[3]. Labai įprastos yra ir Kramerio žieduotosios papūgos, kurios yra invazinė rūšis.

Vandens baseinuose dažnos gulbės nebylės, kanadinės berniklės, didžiosios antys, pilkieji garniai, laukiai, paprastieji kirai, sidabriniai kirai, rudagalviai kirai, balnotieji kirai[4].

Iš Londono žinduolių rūšių yra labai įprastos rudosios lapės, bei dvi invazinės rūšys - pilkosios žiurkės ir pilkosios voverės - visos rūšys plačiai paplitusios per visą Londoną. Ričmondo parke jau 400 metų laisvėje gyvena danielių banda[5]. Per visą londoną galima sutikti mažiausiai 8 šikšnosparnių rūšis, tai: šikšniukai nykštukai, sopraniniai šikšniukai, Natuzijaus šikšniukai, rudieji nakvišos, vandeniniai pelėausiai, Natererio pelėausiai, rudieji ausyliai ir vėlyvieji šikšniai[6].

Administracinis suskirstymas

Londonas administraciškai skirstomas į 32 rajonus, kurių kiekvienam vadovauja į miesto tarybą išrinkti nariai. 1986–2000 m. laikotarpiu nebuvus bendros miesto tarybos kiekvienas Londono rajonas rūpinosi administraciniais reikalais atskirai. Rajonuose vis dar išlikę dalis vietos savivaldos teisių. Pavyzdžiui, kiekvieno rajono valdžia savaip sprendžia renovacijų ir kitų viešųjų paslaugų klausimus. Rajonai skirstomi į dvi grupes, vidinį Londoną ir išorinį Londoną.

Londono Sitis turi nepriklausomos savivaldybės statusą. Panašų statusą turi ir Vestminsteris.

Miestą administruoja centrinė Didžiojo Londono institucija, kurią sudaro meras ir Londono asamblėja. Tokia sistema įvesta 2000 m.

  1. Londono Sitis
  2. Vestminster Sitis
  3. Kensingtonas ir Čelsi
  4. Hamersmitas ir Fulhamas
  5. Vandsvortas
  6. Lambetas
  7. Soutvorkas
  8. Hamleto taueris
  9. Heknis
  10. Islingtonas
  11. Kamdenas
  12. Brentas
  13. Ealing
  14. Hounslou
  15. Ričmondas
  16. Kingstonas
  17. Mertonas
  1. Sutonas
  2. Kroidonas
  3. Bromlėjus
  4. Liushamas
  5. Grinvičas
  6. Bekslis
  7. Havringas
  8. Barkingas ir Dagenhamas
  9. Redbridžas
  10. Niuhamas
  11. Voltham Forestas
  12. Haringėjus
  13. Enfildas
  14. Barnetas
  15. Harou
  16. Hilingdonas

Gyventojai

Pikadėlio aikštė, 2004 m.
Oksfordo gatvė, 2006 m. gruodis
Trafalgaro aikštė, 2009 m. birželis

Londono gyventojus sudaro įvairiausių kultūrų ir religijų žmonės, kurie kalba daugiau nei 300 skirtingų kalbų. 2014 m. duomenimis bendra Didžiojo Londono apgyvendinta teritorija yra antra pagal dydį Europos Sąjungoje su 8 538 689 gyventoju, o jį lenkia tik Paryžius, kurio teritorijoje gyvena daugiau nei 12 milijonų gyventojų.

Londono gyventojai
pagal gimimo šalį:
Populiacija
(2011 m.)
Jungtinės Karalystės vėliava Jungtinė Karalystė 5 175 677
Indijos vėliava Indija 262 247
Lenkijos vėliava Lenkija 158,300
Airijos vėliava Airija 129 807
Nigerijos vėliava Nigerija 114 718
Pakistano vėliava Pakistanas 112 457
Bangladešo vėliava Bangladešas 109 948
Jamaikos vėliava Jamaika 87 467
Šri Lankos vėliava Šri Lanka 84 542
Prancūzijos vėliava Prancūzija 66 654
Somalio vėliava Somalis 65 333
Kenijos vėliava Kenija 64 212
Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos 63 920
Ganos vėliava Gana 62 896
Italijos vėliava Italija 62 050
Turkijos vėliava Turkija 59 596
Pietų Afrikos Respublikos vėliava Pietų Afrikos Respublika 57 765
Vokietijos vėliava Vokietija 55 476
Australijos vėliava Australija 53 959
Rumunijos vėliava Rumunija 44 848
Filipinų vėliava Filipinai 44 199
Kipro vėliava Kipras 43 428
Portugalijos vėliava Portugalija 41 041
Lietuvos vėliava Lietuva 39 817
Kinijos vėliava Kinija 39 452
Afganistano vėliava Afganistanas 37 680
Irano vėliava Iranas 37 339
Ispanijos vėliava Ispanija 35 880
Ugandos vėliava Uganda 32 136
Brazilijos vėliava Brazilija 31 357
Irako vėliava Irakas 29 789
Naujosios Zelandijos vėliava Naujoji Zelandija 28 547
Bulgarijos vėliava Bulgarija 27 207
Honkongo vėliava Honkongas 26 453
Mauricijaus vėliava Mauricijus 23 779
Kosovo vėliava Kosovas 21 516
Zimbabvės vėliava Zimbabvė 21 309
Kanados vėliava Kanada 27 288
Malaizijos vėliava Malaizija 21 209
Japonijos vėliava Japonija 20 637

1997–2006 m. Londono užsienyje gimusių žmonių populiacija išaugo nuo 1 630 000 iki 2 288 000 (31 %).[7] Pasak 2007 m. apskaičiavimų, 69 % miesto gyventojų yra baltaodžiai, 14,8 % – azijiečių kilmės, 10,5 % – juodaodžiai, o likę yra maišyti arba priklauso kitoms etninėms grupėms.[8]

2001 m. surašyme 58,2 % Londono gyventojų teigė esą krikščionys, 8,5 % – musulmonai, 4,1 % – hinduistai, 2,1 % – judėjai, 1,5 % – sikhai, 0,8 % – budistai, 0,5 % – kitų religijų atstovai, 15,8 % – be religijos, o likę 8,7 % į klausimą neatsakė.[9]

Transportas

Viešojo transporto tinklas yra vienas iš labiausiai išplėtotų pasaulyje. Londono oro erdvė yra judriausia tarp visų pasaulio miestų ir jį aptarnauja 6 oro uostai – Getviko, Stanstedo, Lutono, Sautendo ir miesto ribose esantys Londono Sičio bei Hitrou oro uostai. Londono Hitrou oro uostas yra užimčiausias oro uostas visoje JK. Taip pat užimčiausias Europos oro uostas ir penktas pasaulyje pagal pervežamų keleivių srauto kiekį. Iš jo vykdomi tiesioginiai (su nutupimais) ar persėdimais tolimi skrydžiai į Rytų ir Pietryčių Aziją (Tokiją, Honkongą, Singapūrą), Šiaurės Amerikos vakarų pakrantės miestus (Los Andželą) bei Australiją (Sidnėjų).

Londone veikia vienas seniausių pasaulyje miesto metro, kurio ilgis 402 kilometrai (įskaitant dalis, nutiestas į užmiesčio Esekso, Bakingamšyro, Hartfordšyro grafystes – viso 270 stočių). Nuo 2007 metų veikia Londono viršžeminis geležinkelis, jo ilgis 86 kilometrai su 83 stotelėmis. Nuo 1987 metų rytų Londone kursuoja automatiniai Doklandų lengvieji traukinukai, jų linijų ilgis 34 kilometrai bei yra 45 stotelės. Nuo 2000 m. gegužės mėnesio vėl atkurta tramvajų linija ir joje veikia 38 stotelės, tarp kurių rieda 24 tramvajai.

Dėka gero ir tankaus geležinkelių tinklo, Londonas turi gerą susisiekimą su priemiesčiais bei kitais pagrindiniais šalies miestais, kuriuos jungia šalies geležinkeliai. Mieste yra 366 traukinių stotys, įskaitant du didelius, intensyvaus traukinių judėjimo geležinkelio mazgus – Clapham Junction bei Willesden Junction. Iš Sent Pankras geležinkelio stoties Eurostar traukiniai kursuoja į Paryžių ir Briuselį.

Londone bene vienas geriausių, patogiausių pasaulyje ir su tankiu tinklu autobusų transportas. Mieste daug taksi. Temzės upėje kursuoja keleiviniai ir turistiniai laivai, priklausantys taip vadinamam London River Services, viso yra pastatyti 25 jų terminalai. Nuo 2012 m. birželio 28 d. rytiniame Londone per Temzės upę nutiestos kabelinės gondolos, vadinamos Emirates Air Line.

Sportas

Per miesto istoriją, Londone surengtos net 3 vasaros Olimpinės žaidynės – 1908 m. Londone vyko IV vasaros olimpinės žaidynės, 1948 m. – XIV vasaros olimpinės žaidynės, ir 2012 m. XXX vasaros olimpinės žaidynės. 2012 m. Londono vasaros olimpinės žaidynės Lietuvos sportininkams buvo sėkmingiausiomis per visą šalies istoriją[10]. Mieste taip pat 1966 m. vyko VIII pasaulio futbolo čempionatas, o 1996 m. ir X Europos futbolo čempionatas.

Futbolas

Regbis

  • London Irish RFC
  • London Wasps
  • Saracens Football Club
  • Harlequin Football Club

Kriketas

  • Marylebone Cricket Club
  • Middlesex County Cricket Club
  • Surrey County Cricket Club

Šaltiniai

  1. „Flooding“ – Environment Agency, 2006-10-26.
  2. en.wikipedia.org / London | Climate data for London Heathrow 1981–2010
  3. forbes.com / Why Are London's Iconic Sparrows Disappearing?, Jul 25, 2019
  4. standard.co.uk / Londoners warned to steer clear of angry seagulls as numbers double, 17 August 2010
  5. theguardian.com / Urban wildlife: when animals go wild in the city, 8 Mar 2015
  6. londonbats.org.uk / Bats of London
  7. „One Third of Londoners born outside Britain“. This is London. Suarchyvuotas originalas 2008-01-09. Nuoroda tikrinta 2008-06-06. {{cite web}}: Nežinomas parametras |dead-url= ignoruotas (|url-status= suggested) (pagalba)
  8. Resident Population Estimates by Ethnic Group (Percentages) Archyvuota kopija 2011-08-08 iš Wayback Machine projekto., Last Updated: 18 May 2011
  9. Census 2001 profiles: London, Office for National Statistics, tikrinta 2008-08-19
  10. Londono olimpinės žaidynės Lietuvai – sėkmingiausios istorijoje, DELFI

Nuorodos

Galerija