Londonas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.8 |
Žymos: Atmesta Žyma: Pasikartojantys simboliai Vizualus redagavimas |
||
Eilutė 34: | Eilutė 34: | ||
== Istorija == |
== Istorija == |
||
jjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjBeveik prieš du tūkstantmečius (apie 43–50 m.) miestą įkūrė [[romėnai]], valdant imperatoriui [[Neronas|Tiberijui Klaudijui Neronui]] ([[41]]–[[54]] m.), ir pavadino jį ''Londinium''. Miestavardžio reikšmė turi kelis aiškinimus; manoma, kad romėnai lotynizavo jau buvusį keltiškąjį vietovės pavadinimą, kildinamą iš asmenvardžio ''Londinos'', turinčio šaknį ''lond'' 'laukinis'. Kita teorija šį žodį kildina iš senųjų europiečių kalboje vartoto upėvardžio, kurį vėliau iš jų perėmę keltai. Upėvardžio reikšmė buvusi 'tekanti (plati) upė'. |
|||
Nuo [[IV a.]] vidurio Londonas buvo svarbus [[Britanija (Romos provincija)|romėnų Britanijos]] politinis centras, nuo [[VII a.]] pr. [[anglai (senoji tauta)|anglų]] karalystės sostinė. Nuo [[XI a.]] pabaigos – [[XII a.]] pradžios jau žinomas kaip oficialioji [[Anglija|Anglijos]] sostinė, nuo [[1707]] m. – Didžiosios Britanijos. |
Nuo [[IV a.]] vidurio Londonas buvo svarbus [[Britanija (Romos provincija)|romėnų Britanijos]] politinis centras, nuo [[VII a.]] pr. [[anglai (senoji tauta)|anglų]] karalystės sostinė. Nuo [[XI a.]] pabaigos – [[XII a.]] pradžios jau žinomas kaip oficialioji [[Anglija|Anglijos]] sostinė, nuo [[1707]] m. – Didžiosios Britanijos. |
19:18, 23 vasario 2021 versija
- Kitos reikšmės – Londonas (reikšmės).
Londonas angl. London | |
---|---|
Londono panorama, matomi Londono Sitis, Shard pastatas bei Londono tilto geležinkelio stotis | |
Laiko juosta: (UTC+0) ------ vasaros: (UTC+1) | |
Valstybė | Jungtinė Karalystė |
Šalis | Anglija |
Grafystė | [[Didysis Londonas]] |
Meras | Sadiq Khan |
Gyventojų | 9 126 366 |
Plotas | 1 738 km² |
Tankumas | 5 251 žm./km² |
Vikiteka | Londonas |
Kirčiavimas | Lòndonas |
Londonas (lot. Londinium) – Anglijos ir Jungtinės Karalystės sostinė – pagal gyventojų skaičių didžiausias šalies, trečias – Europos žemyno miestas.
Londoną sudaro 33 savivaldybės, iš kurių dvi pagrindinės turi miesto statusą, tai istorinis Londono centras – Londono Sitis bei Vestminsteris. Kitos trys, turi karališkosios savivaldybės statusą, tai – Kensingtonas ir Čelsis, Kingstonas prie Temzės ir Grinvičas.
Miesto istorijoje buvo begalė reiškinių, dariusių įtaką visai Europai: angliškasis renesansas, pramonės revoliucija, gotikos atgimimas. Miesto branduolys – senasis Londonas, vis dar išlaikantis savo nuo viduramžių išlikusias ribas. Nuo XIX amžiaus Londonu imta vadinti ne tik jo branduolį, bet ir visą aplink esantį kontroliuojamą metropolį. Šiandien didžiausios šios aglomeracijos formos yra Anglijos Londono rajonas bei Didžiojo Londono administracinė teritorija su savo meru ir asamblėja.
Londonas yra vienas iš svarbiausių finansų bei komercinių centrų pasaulyje. Londono Sityje nuolatos gyvena tik apie 11 500 (2011 m. duomenimis) žmonių, bet kas dieną darbui atvyksta virš 300 000 žmonių, kurie daugiausia darbuojasi finansų sektoriuje. Londono Sityje veikia daugybės įmonių biurai, vien bankų – daugiau kaip 500. Antras mieste pagal tokią svarbą ir nuo 1987 metų pradėtas perstatyti – yra Canary Wharf rajonas, kuriame dirba apie 105 000 žmonių (2014 m. duomenimis) bei įsikūrę daug didžiausių pasaulio bankų, draudimo, teisinių paslaugų, audito ir mokesčių konsultavimo bendrovių ir atstovybių.
Taip pat miestas yra įtakingas politikos, mokslo, pramogų, kultūros, prekybos, žiniasklaidos, mados bei meno srityse. Centriniame Londone yra įsikūrę daugiau nei pusės didžiausių Jungtinės Karalystės įmonių, kurios patenka į didžiausiųjų šimtuką (FTSE 100), štabai, kuriuos čia taip pat įsteigė daugiau nei šimtas didžiųjų Europos įmonių. Miestas yra pagrindinė šalyje turistų lankoma vieta, o jų išlaidos kasmet siekia maždaug 15 milijardų svarų. Londone vasaros olimpinės žaidynės vyko 1908, 1948 ir 2012 metais.
Didysis Londonas turi keturis pasaulinius paveldo objektus: Elžbietos bokštą, istorinę Grinvičo gyvenvietę, Karališkuosius botanikos sodus ir teritoriją, kuriai priklauso Vestminsterio rūmai, Vestminsterio vienuolynas ir Šventosios Margaritos bažnyčia. Bekingemo rūmuose reziduoja Monarchas, Dauningo gatvė 10 – Ministras Pirmininkas.
Istorija
jjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjBeveik prieš du tūkstantmečius (apie 43–50 m.) miestą įkūrė romėnai, valdant imperatoriui Tiberijui Klaudijui Neronui (41–54 m.), ir pavadino jį Londinium. Miestavardžio reikšmė turi kelis aiškinimus; manoma, kad romėnai lotynizavo jau buvusį keltiškąjį vietovės pavadinimą, kildinamą iš asmenvardžio Londinos, turinčio šaknį lond 'laukinis'. Kita teorija šį žodį kildina iš senųjų europiečių kalboje vartoto upėvardžio, kurį vėliau iš jų perėmę keltai. Upėvardžio reikšmė buvusi 'tekanti (plati) upė'.
Nuo IV a. vidurio Londonas buvo svarbus romėnų Britanijos politinis centras, nuo VII a. pr. anglų karalystės sostinė. Nuo XI a. pabaigos – XII a. pradžios jau žinomas kaip oficialioji Anglijos sostinė, nuo 1707 m. – Didžiosios Britanijos.
Pavadinimo kilmė
Miesto vardo kilmė nėra aiški. Nors yra pateikiama įvairių kilmės versijų, tačiau nė viena nėra akivaizdžiai arčiau tiesos. Dažniausiai pateikiamos su keltais susijusios hipotezės, nors neatmestina, kad pavadinimo kilmė siekia ir laikus iki keltų:
- Lan-din reiškia „tvirtovė prie ežero“;
- Llwyn-din reiškia „medis (medžiai) prie ežero“;
- Llong-dinas reiškia „laivų uostas“;
- londo reiškia „laukinis“ (gali būti nuoroda į tuomet čia gyvenusią gentį).
Geografija
Didysis Londonas yra vienas didžiausių pagal plotą miestų pasaulyje. Miesto teritorija aprėpia 1579 kv. kilometrus. Pagrindinis miesto geografinis akcentas yra Temzės upė, tekanti miesto teritorija iš pietvakarių į rytus ir visa savo vaga yra laivuojama. Lyguma pasižymintį Temzės slėnį supa Parlamento, Adingtono ir Primrouzo kalvos. Kadangi miestui besikuriant ir plečiantis tolyn nuo istorinio centro nebuvo per didelių gamtinių kliūčių, miesto išplanavimas išliko beveik apskritos formos.
Seniau Temzė buvo daug platesnė ir gilesnė, o jos vaga ėjo pelkėtu kraštovaizdžiu. Ekstensyviai statant užtvankas upės vaga susiaurėjo. Dauguma mažesnių upių ir upelių, sutenkančių į Temzę Londone, yra prijungtos prie vandentiekio sistemos. Temzė – potvynių upė, tad miestas neretai nukenčią jai patvinus.[1] Potvyniai per laiką ypač išryškėjo, kadangi tektoniniu požiūriu Britanija grimzta pietuose ir kyla šiaurėje. 1974 m. pastačius Thames Barrier užtvanką Vulviče vandens lygis buvo sureguliuotas. Svarstoma, kad ateityje upės žemupyje galimai prireiks įrengti dar vieną užtvanką. Temzės upę kerta keletas tunelių ir tiltų, kurių vienas – Londono tiltas.
Klimatas
Londone klimatas švelnus, pagal Kiopeno klimato klasifikaciją – jūrinis. Vasaros mažai lietingos, pakankamai saulėtos, dažnai pasitaiko tvankios su dienos metu įšylančia apie 22°C-26 °C temperatūra. Perkūnija retas reiškinys, dažniausiai silpna ir panašiai pasitaikanti tiek žiemomis, tiek vasaromis.
Londono klimatas | |||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Mėnuo | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru | Metinis |
Aukščiausia °C | 17,2 | 19,6 | 24,2 | 29,2 | 32,8 | 35,6 | 36,7 | 38,1 | 35,2 | 29,6 | 20,8 | 17,2 | 38,1 |
Vid. aukščiausia °C | 8,1 | 8,4 | 11,3 | 14,2 | 17,9 | 21,0 | 23,5 | 23,2 | 19,9 | 15,5 | 11,1 | 8,3 | 15,2 |
Vid. žemiausia °C | 2,3 | 2,1 | 3,9 | 5,5 | 8,7 | 11,7 | 13,9 | 13,7 | 11,4 | 8,4 | 4,9 | 2,7 | 7,5 |
Žemiausia °C | −13,6 | −9,5 | −7,2 | −3,8 | −0,4 | 2,8 | 6,5 | 6,7 | 2,8 | −4,6 | −6,3 | −12,0 | −13,6 |
Krituliai mm | 55,2 | 40,9 | 41,6 | 43,7 | 49,4 | 45,1 | 44,5 | 49,5 | 49,1 | 68,5 | 59,0 | 55,2 | 601,7 |
Duomenys: [2] Climate data for London Heathrow 1981–2010 |
Gamta
Gyvūnija
Londone dažniausiai pasitaikančios paukščių rūšys: naminiai karveliai, keršuliai, pietiniai purpeliai, liepsnelės, juodieji strazdai, mėlynosios zylės, didžiosios zylės, ilgauodegės zylės, juodosios zylės, juodosios varnos, šarkos, euraziniai kėkštai, dagiliai, kikiliai, eršketžvirbliai. Vis dar gana dažni, arba tam tikru metų laiku pastebimi varnėnai ir naminiai žvirbliai, nors 2019 m. duomenimis, Londono naminių žvirblių populiacija per pastaruosius 24 metus sumažėjo 71 procentu[3]. Labai įprastos yra ir Kramerio žieduotosios papūgos, kurios yra invazinė rūšis.
Vandens baseinuose dažnos gulbės nebylės, kanadinės berniklės, didžiosios antys, pilkieji garniai, laukiai, paprastieji kirai, sidabriniai kirai, rudagalviai kirai, balnotieji kirai[4].
Iš Londono žinduolių rūšių yra labai įprastos rudosios lapės, bei dvi invazinės rūšys - pilkosios žiurkės ir pilkosios voverės - visos rūšys plačiai paplitusios per visą Londoną. Ričmondo parke jau 400 metų laisvėje gyvena danielių banda[5]. Per visą londoną galima sutikti mažiausiai 8 šikšnosparnių rūšis, tai: šikšniukai nykštukai, sopraniniai šikšniukai, Natuzijaus šikšniukai, rudieji nakvišos, vandeniniai pelėausiai, Natererio pelėausiai, rudieji ausyliai ir vėlyvieji šikšniai[6].
Administracinis suskirstymas
Londonas administraciškai skirstomas į 32 rajonus, kurių kiekvienam vadovauja į miesto tarybą išrinkti nariai. 1986–2000 m. laikotarpiu nebuvus bendros miesto tarybos kiekvienas Londono rajonas rūpinosi administraciniais reikalais atskirai. Rajonuose vis dar išlikę dalis vietos savivaldos teisių. Pavyzdžiui, kiekvieno rajono valdžia savaip sprendžia renovacijų ir kitų viešųjų paslaugų klausimus. Rajonai skirstomi į dvi grupes, vidinį Londoną ir išorinį Londoną.
Londono Sitis turi nepriklausomos savivaldybės statusą. Panašų statusą turi ir Vestminsteris.
Miestą administruoja centrinė Didžiojo Londono institucija, kurią sudaro meras ir Londono asamblėja. Tokia sistema įvesta 2000 m.
Gyventojai
Londono gyventojus sudaro įvairiausių kultūrų ir religijų žmonės, kurie kalba daugiau nei 300 skirtingų kalbų. 2014 m. duomenimis bendra Didžiojo Londono apgyvendinta teritorija yra antra pagal dydį Europos Sąjungoje su 8 538 689 gyventoju, o jį lenkia tik Paryžius, kurio teritorijoje gyvena daugiau nei 12 milijonų gyventojų.
Londono gyventojai pagal gimimo šalį: |
Populiacija (2011 m.) |
---|---|
Jungtinė Karalystė | 5 175 677 |
Indija | 262 247 |
Lenkija | 158,300 |
Airija | 129 807 |
Nigerija | 114 718 |
Pakistanas | 112 457 |
Bangladešas | 109 948 |
Jamaika | 87 467 |
Šri Lanka | 84 542 |
Prancūzija | 66 654 |
Somalis | 65 333 |
Kenija | 64 212 |
Jungtinės Amerikos Valstijos | 63 920 |
Gana | 62 896 |
Italija | 62 050 |
Turkija | 59 596 |
Pietų Afrikos Respublika | 57 765 |
Vokietija | 55 476 |
Australija | 53 959 |
Rumunija | 44 848 |
Filipinai | 44 199 |
Kipras | 43 428 |
Portugalija | 41 041 |
Lietuva | 39 817 |
Kinija | 39 452 |
Afganistanas | 37 680 |
Iranas | 37 339 |
Ispanija | 35 880 |
Uganda | 32 136 |
Brazilija | 31 357 |
Irakas | 29 789 |
Naujoji Zelandija | 28 547 |
Bulgarija | 27 207 |
Honkongas | 26 453 |
Mauricijus | 23 779 |
Kosovas | 21 516 |
Zimbabvė | 21 309 |
Kanada | 27 288 |
Malaizija | 21 209 |
Japonija | 20 637 |
1997–2006 m. Londono užsienyje gimusių žmonių populiacija išaugo nuo 1 630 000 iki 2 288 000 (31 %).[7] Pasak 2007 m. apskaičiavimų, 69 % miesto gyventojų yra baltaodžiai, 14,8 % – azijiečių kilmės, 10,5 % – juodaodžiai, o likę yra maišyti arba priklauso kitoms etninėms grupėms.[8]
2001 m. surašyme 58,2 % Londono gyventojų teigė esą krikščionys, 8,5 % – musulmonai, 4,1 % – hinduistai, 2,1 % – judėjai, 1,5 % – sikhai, 0,8 % – budistai, 0,5 % – kitų religijų atstovai, 15,8 % – be religijos, o likę 8,7 % į klausimą neatsakė.[9]
Transportas
Viešojo transporto tinklas yra vienas iš labiausiai išplėtotų pasaulyje. Londono oro erdvė yra judriausia tarp visų pasaulio miestų ir jį aptarnauja 6 oro uostai – Getviko, Stanstedo, Lutono, Sautendo ir miesto ribose esantys Londono Sičio bei Hitrou oro uostai. Londono Hitrou oro uostas yra užimčiausias oro uostas visoje JK. Taip pat užimčiausias Europos oro uostas ir penktas pasaulyje pagal pervežamų keleivių srauto kiekį. Iš jo vykdomi tiesioginiai (su nutupimais) ar persėdimais tolimi skrydžiai į Rytų ir Pietryčių Aziją (Tokiją, Honkongą, Singapūrą), Šiaurės Amerikos vakarų pakrantės miestus (Los Andželą) bei Australiją (Sidnėjų).
Londone veikia vienas seniausių pasaulyje miesto metro, kurio ilgis 402 kilometrai (įskaitant dalis, nutiestas į užmiesčio Esekso, Bakingamšyro, Hartfordšyro grafystes – viso 270 stočių). Nuo 2007 metų veikia Londono viršžeminis geležinkelis, jo ilgis 86 kilometrai su 83 stotelėmis. Nuo 1987 metų rytų Londone kursuoja automatiniai Doklandų lengvieji traukinukai, jų linijų ilgis 34 kilometrai bei yra 45 stotelės. Nuo 2000 m. gegužės mėnesio vėl atkurta tramvajų linija ir joje veikia 38 stotelės, tarp kurių rieda 24 tramvajai.
Dėka gero ir tankaus geležinkelių tinklo, Londonas turi gerą susisiekimą su priemiesčiais bei kitais pagrindiniais šalies miestais, kuriuos jungia šalies geležinkeliai. Mieste yra 366 traukinių stotys, įskaitant du didelius, intensyvaus traukinių judėjimo geležinkelio mazgus – Clapham Junction bei Willesden Junction. Iš Sent Pankras geležinkelio stoties Eurostar traukiniai kursuoja į Paryžių ir Briuselį.
Londone bene vienas geriausių, patogiausių pasaulyje ir su tankiu tinklu autobusų transportas. Mieste daug taksi. Temzės upėje kursuoja keleiviniai ir turistiniai laivai, priklausantys taip vadinamam London River Services, viso yra pastatyti 25 jų terminalai. Nuo 2012 m. birželio 28 d. rytiniame Londone per Temzės upę nutiestos kabelinės gondolos, vadinamos Emirates Air Line.
Sportas
Per miesto istoriją, Londone surengtos net 3 vasaros Olimpinės žaidynės – 1908 m. Londone vyko IV vasaros olimpinės žaidynės, 1948 m. – XIV vasaros olimpinės žaidynės, ir 2012 m. XXX vasaros olimpinės žaidynės. 2012 m. Londono vasaros olimpinės žaidynės Lietuvos sportininkams buvo sėkmingiausiomis per visą šalies istoriją[10]. Mieste taip pat 1966 m. vyko VIII pasaulio futbolo čempionatas, o 1996 m. ir X Europos futbolo čempionatas.
Futbolas
Regbis
- London Irish RFC
- London Wasps
- Saracens Football Club
- Harlequin Football Club
Kriketas
- Marylebone Cricket Club
- Middlesex County Cricket Club
- Surrey County Cricket Club
Šaltiniai
- ↑ „Flooding“ – Environment Agency, 2006-10-26.
- ↑ en.wikipedia.org / London | Climate data for London Heathrow 1981–2010
- ↑ forbes.com / Why Are London's Iconic Sparrows Disappearing?, Jul 25, 2019
- ↑ standard.co.uk / Londoners warned to steer clear of angry seagulls as numbers double, 17 August 2010
- ↑ theguardian.com / Urban wildlife: when animals go wild in the city, 8 Mar 2015
- ↑ londonbats.org.uk / Bats of London
- ↑ „One Third of Londoners born outside Britain“. This is London. Suarchyvuotas originalas 2008-01-09. Nuoroda tikrinta 2008-06-06.
{{cite web}}
: Nežinomas parametras|dead-url=
ignoruotas (|url-status=
suggested) (pagalba) - ↑ Resident Population Estimates by Ethnic Group (Percentages) Archyvuota kopija 2011-08-08 iš Wayback Machine projekto., Last Updated: 18 May 2011
- ↑ Census 2001 profiles: London, Office for National Statistics, tikrinta 2008-08-19
- ↑ Londono olimpinės žaidynės Lietuvai – sėkmingiausios istorijoje, DELFI
Nuorodos
- www.visitlondon.com – oficialus Londono tinklalapis
- www.london.gov.uk
- Londonas Atvirame kataloge Archyvuota kopija 2009-12-21 iš Wayback Machine projekto.
- Londonas
- Lietuviai ir lietuviškas paveldas Londone
- Irena Balčiūnienė. Londono vietovardžiai // Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos inf.
Galerija
-
Londono savivaldybės pastatas
-
Bekingemo rūmai, 2014 m.
-
Dauningo gatvė 10, 2013 m.
-
Londono Taueris, 2014 m.
-
Bishopsgate (Londono sitis)
-
Canary Wharf, 2012 m.
-
Sent Pankras geležinkelio stotis – (Eurostar traukinių terminalas)
-
Tolumoje matyti du parkai: kairėje Kensingtono sodai, dešinėje Haid parkas
|