Kalnaberžės dvaras: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

18:15, 23 sausio 2020 versija

55°23′40″š. pl. 24°00′20″r. ilg. / 55.39454°š. pl. 24.00565°r. ilg. / 55.39454; 24.00565

Kalnaberžės dvaras

Vieta	Kalnaberžė, Kėdainių rajonas
Rūmų stilius	Neogotika
Bajorų giminės	Radvilos, Čapskiai, Košelevskiai, Stolypinai
Parkas	15 ha
Savininkas	valstybė

Kalnaberžės dvaras – dvaro pastatų kompleksas (dvaro rūmai, arklidės, kluonas, tvartas ir rūsys) Kėdainių rajone, Kalnaberžėje, 12 km į šiaurės rytus nuo Kėdainių. Dvaras yra įregistruotas Kultūros vertybių registre (unikalus kodas 215).

Rūmai neogotikinio stiliaus. Fasado akcentas rizalitas, per visą aukštį atsikišusi dalis, papuošta laiptais ir dviejų kolonų portikais. Dvarą supa mišraus tipo parkas (15 ha), kuris įkurtas XIX amžiaus viduryje. Pietinėje parko dalyje buvo dvi salos, apsuptos kanalų.

Istorija

XIV a. – 1914

Kalnaberžė pirmą kartą paminėta 1371 m. H. Vartbergės Livonijos kronikoje. Kalnaberžės dvarą XVII–XVIII a. valdė Radvilos, XIX a. jis atiteko Čapskiams, įvedusiems sunkią baudžiavą ir garsėjusiems žiaurumu. Po 1863 m. sukilimo dvaras (kartu su Vyžuonų dvaru) iš Eduardo Čapskio konfiskuotas už sukilimo rėmimą.

Jis buvo pigiai parduotas generolui Košelevskiui, kuris dvarą kortomis pralošė rusų generolui Arkadijui Dmitrijevičiui Stolypinui, kuris XIX a. 2-ojoje pusėje pastatydino iki šiol išlikusius dvaro rūmus. Juose savo vaikystę nuo 1869 m. praleido ryškiausias Rusijos Imperijos reformatorius Piotras Stolypinas. Šiame dvare jis leido daugumą savo atostogų ir čia gimė penki iš šešių jo vaikų. 1910 m. Kalnaberžės dvaro rūmuose buvo įvestas telefonas ir telegrafas. Stolypinų šeimai dvaras priklausė iki 1914 m.

1914–2014

Tarpukariu dvaro žemės išdalintos. 1924 m. dvaro centrą su 9 pastatais ir 70 ha žemės nusipirko rašytojas Kazys Binkis, tačiau neįstengė išmokėti skolų ir perleido dvarą Teisingumo ministerijai. 1925 m. dvare buvo įkurta nepilnamečių berniukų kolonija. 1940 m. dvaras buvo nacionalizuotas, o karo metu sunaikintas, daiktai išgrobstyti. 1949–1959 m. čia buvo vaikų namai, o nuo 1959 m. – internatinė mokykla. Vėliau čia įsikūrė „Žiburio“ kolūkio administracija.

2001 m. dvarą už 12 tūkst. litų nupirko bendrovė „Lukta“, tuo metu valdoma politiko Viktoro Uspaskicho. 2012 m. pabaigoje Panevėžio apygardos teismo sprendimu dvaras perimtas valstybės žinion. Šiuo metu tiek Kalnaberžės rūmai, tiek ir išlikę ūkiniai pastatai yra apgriuvę ir nuniokoti, parkas laukėja.

Nuorodos

Kałnoberże. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. III (Haag — Kępy). Warszawa, 1882, 719 psl. (lenk.)

@@ Eilutė 22: / Eilutė 22: @@
 Kalnaberžė pirmą kartą paminėta [[1371]] m. H. Vartbergės [[Livonijos kronika|Livonijos kronikoje]]. Kalnaberžės dvarą XVII–XVIII a. valdė [[Radvilos]], XIX a. jis atiteko [[Čapskiai|Čapskiams]], įvedusiems sunkią baudžiavą ir garsėjusiems žiaurumu. Po [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]] dvaras (kartu su [[Vyžuonų dvaras|Vyžuonų dvaru]]) iš [[Eduardas Čapskis|Eduardo Čapskio]] konfiskuotas už sukilimo rėmimą.
-Jis buvo pigiai parduotas generolui Košelevskiui, kuris dvarą pardavė rusų generolui A. Stolypinui, kuris XIX a. 2-ojoje pusėje pastatydino dvaro rūmus, kurie iki šiol išlikę. Juose savo vaikystę nuo [[1869]] m. praleido ryškiausias [[Rusijos Imperija|Rusijos Imperijos]] reformatorius [[Piotras Stolypinas]]. Šiame dvare jis leido daugumą savo atostogų ir čia gimė penki iš šešių jo vaikų. [[1910]] m. Kalnaberžės dvaro rūmuose buvo įvestas telefonas ir telegrafas. Stolypinų šeimai dvaras priklausė iki [[1914]] m.
+Jis buvo pigiai parduotas generolui Košelevskiui, kuris dvarą kortomis pralošė rusų generolui Arkadijui Dmitrijevičiui Stolypinui, kuris XIX a. 2-ojoje pusėje pastatydino iki šiol išlikusius dvaro rūmus. Juose savo vaikystę nuo [[1869]] m. praleido ryškiausias [[Rusijos Imperija|Rusijos Imperijos]] reformatorius [[Piotras Stolypinas]]. Šiame dvare jis leido daugumą savo atostogų ir čia gimė penki iš šešių jo vaikų. [[1910]] m. Kalnaberžės dvaro rūmuose buvo įvestas telefonas ir telegrafas. Stolypinų šeimai dvaras priklausė iki [[1914]] m.
 === 1914–2014 ===