Kazlų Rūda: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 10: | Eilutė 10: | ||
|įkurtas = |
|įkurtas = |
||
|vadovas = |
|vadovas = |
||
|gyventojumetai = |
|gyventojumetai = 2018 |gyventoju = 5842 |
||
|plotas = |
|plotas = |
||
|altitudė = 95 |
|altitudė = 95 |
09:16, 1 gegužės 2018 versija
Kazlų Rūda | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Kazlų Rūdos bažnyčia | ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | ||||||||||||||||
Valstybė | Lietuva | |||||||||||||||
Apskritis | Marijampolės apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė | Kazlų Rūdos savivaldybė | |||||||||||||||
Gyventojų | 5 842 | |||||||||||||||
Altitudė | 95 m | |||||||||||||||
Pašto kodas | LT-69083 | |||||||||||||||
Vikiteka | Kazlų Rūda | |||||||||||||||
|
Kazlų Rūda – miestas Lietuvoje, Marijampolės apskrityje, 27 km į šiaurę nuo Marijampolės. Kazlų Rūdos savivaldybės ir seniūnijos centras, 4 seniūnaitijos. Yra Kazlų Rūdos miškų urėdija ir Kazlų Rūdos girininkija.[1]
Stovi medinė Kazlų Rūdos Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia (pastatyta 1925 m.), stogastulpis Kazlų giminės garbei (autorius Vytautas Aputis), paminklas tremtiniams. Yra paštas (LT-69083), miško muziejus (1983 m. jį atidarė Kazlų Rūdos mokomoji miškų urėdija), miesto parkas (pradėtas kurti tarpukario iš jauno pušynėlio), tautodailės skulptūrų ansamblis.
Istorija
1861 m. per 2 km nuo Kazlų Rūdos kaimo, prie geležinkelio Lentvaris-Virbalis pastatyta geležinkelio stotis, prie jos ėmė kurtis miestelis. Per 1863 m. sukilimą 1863 m. vasario 2 d. ties Kazlų Rūda, prie Čystos Būdos įvyko vienos didžiausių kautynių. Draudžiamąją lietuvišką spaudą apylinkėse platino M. Brundza, J. Žilinskas. 1911 m. geležinkelio tarnautojų vaikams atidaryta pradinė rusiška mokykla. 1914 m. veikė milo vėlykla, paštas, vyko turgus. 1915 m. vokiečiai miestelyje įkūrė karo belaisvių stovyklą, medienai vežti nutiesė siaurąjį geležinkelį į Pavilkijį. 1922–1926 m. miestelis išsiplėtė nutiesus geležinkelį į Šeštokus, veikė elektrinė, 3 lentpjūvės, 2 malūnai.
1923 m. atidaryta lietuvių pradinė mokykla. 1927 m. įsteigta vasarvietė. Per 1941 m. Birželio sukilimą veikė 64 partizanų būrys. 1944 m. vasarą miškuose susikūrė vienas pirmųjų Suvalkijos partizanų būrių. Nuo 1945 m. vasaros apylinkėse veikė Tauro apygardos Stirnos (Žalgirio) rinktinės partizanai, miškuose įkurtas apygardos štabas. 1950 m. pabaigoje Kazlų Rūdos apylinkėse, MGB duomenimis, dar veikė 6 partizanų grupės. 1983–1987 m. buvo rengiama LKBK medžiaga.
Miesto teises gyvenvietė gavo 1950 m., įsteigtas visuomeninis muziejus. 1996 m. patvirtintas Kazlų Rūdos herbas. Nuo 1997 m. leidžiamas laikraštis „Kazlų Rūdos kronika“. [2]
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
---|---|---|---|
1918–1919 m. | Kazlų Rūdos valsčiaus centras | Marijampolės apskritis | |
1919–1931 m. | Antanavo valsčius | ||
1931–1950 m. | Kazlų Rūdos valsčiaus centras | ||
1950–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Kazlų Rūdos apylinkės centras | Kazlų Rūdos rajono centras | Kauno sritis |
1953–1954 m. | |||
1954–1962 m. | rajoninio pavaldumo miestas | ||
1962–1973 m. | Kapsuko (Marijampolės) rajonas | ||
1973–1995 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Kazlų Rūdos apylinkės centras | ||
1995–1999 m. | Kazlų Rūdos seniūnijos centras | Marijampolės rajono savivaldybė | Marijampolės apskritis |
nuo 1999 m. | Kazlų Rūdos savivaldybės centras |
Pavadinimo kilmė
Manoma, kad vietovardžiui pradžią davė XVI amžiuje iš Mozūrijos miško atsikėlęs verslininkas bajoras Kazla (ar Kazlas; apsigyveno 2 šeimos, 5 ar 6 ar 7 broliai), kurio vardu ir buvo pavadinta išaugusi gyvenvietė. Pavardė ir dabar pasitaiko Sūduvoje.
Dėl komponento Rūda nėra visiškai aišku. Žinoma, kad jis susijusi su rūdos gavimo ir apdorojimo vietomis, kurios vadinamos rūda, rudnia. Nors tai ir panašūs žodžiai, tačiau anksčiau jie turėjo gana skirtingą reikšmę: rudnia 'balų rūdos apdorojimo vieta' (baltarusių ir lenkų kilmės), o rūda – 'žaliava, iš kurios gaminama geležis, balų rūda' (taip pat baltarusių ir lenkų kilmės[3]). Tikėtina, kad kuriantis Kazlų šeimoms čia būta pelkių rūdos, kurios gavyba ir vertėsi Kazlai. Atvykę į gyvenvietę Kazlai ėmėsi balų rūdos verslo. Gyvenvietė imta vadinti Kazlo rūda. Kai numirė Kazlas, įmonę ėmė valdyti Kazlienė, o gyvenvietę pavadino Kazlienės rūda. Kai ji numirė, gyvenvietė pavadinta Kazlų Rūda.
Ekonomika
Kazlų Rūdoje išplėtotas pirminis medienos apdorojimas (bendrovė „Kazlų medis“, „Juodeliai“, „Kirvilė“, „Jūrės medis“), medienos drožlių plokščių („Girių bizonas“, „Kronolitas“), mėsos produktų („Medonos mėsa“, Lelešienės įmonė), tekstilės gaminių („Vip“), biologinio kuro („BioNovus“) gamyba, veikia šiluminės energetikos įrenginių bendrovė „Kazlų Rūdos metalas“, Kazlų Rūdos verslo inkubatorius. Yra Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos informacijos centras, kuriame atidarytas Miško muziejus.
Miestų partnerystė
Miestas | Šalis |
Fromborkas | Lenkija |
Gusevas | Rusija |
Koriukovka | Ukraina |
Lvuvekas | Lenkija |
Zondershauzenas | Vokietija |
Švietimo ir ugdymo įstaigos
Pilviškių inventoriuje 1737 m. minima Kazlos deguto varykla (2 šeimos). Kazlų Rūda rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1744 m. Pilviškių parapijos sąrašuose, kai čia pradėta lydyti rūda, XIX a. viduryje išlydydavo apie 10 t geležies.[4]
- Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazija
- Kazlų Rūdos „Saulės“ mokykla
- 2 pagrindinės mokyklos:
- Kazlų Rūdos pradinė mokykla
- Savivaldybės viešoji biblioteka
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1827 m. ir 2017 m. | |||||||
1827 m. | 1883 m. | 1897 m.sur. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|
233 | 455 | 771 | 1 338 | 3 478 | 4 308 | ||
1974 m.[5] | 1976 m.[6] | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | ||
5 300 | 6 000 | 6 312 | 7 715 | 7 401 | 6 635 | ||
2017 m. | - | - | - | - | - | ||
6 018 | - | - | - | - | - | ||
|
Tautinė sudėtis
2011 m. gyveno 6 635 žmonės:[7]
|
2001 m. gyveno 7 401 žmonės:[8]
|
Žymūs žmonės
- Kazys Grinius (1866–1950), Selemos kaime (8 km) gimęs Lietuvos prezidentas. Jo vardu pavadinta miesto gimnazija, gimnazijos kieme pastatytas stogastulpis
- Vincas Žemaitis (1896-1983), nuo 1926 iki 1944 m. Kazlų Rūdos miškų urėdas. 35 metus Lietuvos miškininkų sąjungos pirmininkas
- Stasys Motiejūnas (1927–2011), kino ir teatro režisierius, aktorius
- Juozapas Zigmantas Paltanavičius (1928-1995) – nusipelnęs miškininkas, visuomenininkas. Gimė 1928 m. Kazlų Rūdos bandomojo miškų ūkio gamybinio susivienijimo direktorius, miškų urėdas. Suprojektavęs miškininkų gyvenvietę, organizavo darbus. Jam vadovaujant pastatyti Kazlų Rūdos medelyno ir girininkijos administraciniai pastatai. Restauravo ir įrengė Miško muziejų. Mirė 1995 m. Kazlų Rūdos savivaldybės Garbės pilietis
- Rimvydas Žigaitis (1933–2010), kompozitorius, pedagogas, kultūros ir meno veikėjas
- Algirdas Jonas Aleksis Žemaitis (1933-2011). Šalniškėje gimęs, 1968-1992 metais buvo Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) Romoje pareigūnas. 1992 m. jam buvo suteiktas Lietuvos Respublikos Nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus rangas. 1992-1999 metais, jis šioje JT organizacijoje atstovavo Lietuvą.
- Leonas Ulevičius (1935–2000), pedagogas, choro dirigentas
- Leonardas Bakaitis (g. 1953), pedagogas, karininkas, pulkininkas.
- Audrius Brūzga (g. 1966), diplomatas, ambasadorius
- Aidas Vaišnora (g. 1967), inžinierius, politinis ir visuomenės veikėjas
- Eugenija Bendoriūtė (g. 1968), aktorė
- Aldona Bendoriūtė (g. 1972), aktorė
- Rytis Cicinas (g. 1973), pop dainininkas
Sportas
- Aitas-MIA Kazlų Rūda (futbolas)
Nuo 2011 m. rudens miesto parke veikia STIHL virvių parkas. Įrengtos 4 įvairaus sudėtingumo trasos tarp medžių.
Geografija
Miestą iš rytų į vakarus kerta geležinkelis, padalindamas miestą į dvi, beveik lygias, dalis. Virš geležinkelio, 2006 m. atidarytas moderniausias Lietuvoje santvarinis pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtas viadukas. 2011 m. suremontuota Kazlų Rūdos geležinkelio stotis. Šiaurinėje miesto dalyje yra daugelis administracinių pastatų, ligoninė; pietinėje yra Miško muziejus, Kazlų Rūdos parkas. Miestą beveik iš visų pusių supa Kazlų Rūdos miškai, į pietryčius nuo miesto įkurtas valstybinis Kazlų Rūdos kraštovaizdžio draustinis. Valstybės saugomas 9 ha Kazlų Rūdos parkas. Apie 5 km į šiaurės rytus nuo miesto yra Kazlų Rūdos aerodromas, šalia jo – karinis Kazlų Rūdos poligonas.
|
Galerija
-
Kultūros centras
-
Biblioteka
-
Stogastulpis Kazlų giminės garbei
-
Traukinukas „Kazlų Rūdai 270“
-
Įmonė „Girių bizonas“
-
V. Borisevičiaus gatvė
Šaltiniai
- ↑ Kazlų Rūdos girininkija; tikrinta 2017-03-18
- ↑ Juozas Banionis. Kazlų Rūda. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 676 psl.
- ↑ Lietuvių kalbos žodynas, žr. rūda; tikrinta 2017-03-19
- ↑ Juozas Banionis. „Trumpa Kazlų Rūdos istorijos apžvalga“. Suarchyvuotas originalas 2015-09-25. Nuoroda tikrinta 2015-09-25.
{{cite web}}
: Nežinomas parametras|deadlink=
ignoruotas (|url-status=
suggested) (pagalba)CS1 priežiūra: numeric names: authors list (link) - ↑ Kazlų Rūda. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 418 psl.
- ↑ Kazys Misius, Algimantas Miškinis ir kt. Kazlų Rūda. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 277-278
- ↑ 2011 m. surašymo duomenys
- ↑ 2001 m. surašymo duomenys
Literatūra
- Kazlų Rūda. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 247 psl.
- Kazlų Rūdos savivaldybė: informacinis leidinys. – Kaunas: V3 studija, 2004. – 48 p.: iliustr. – ISBN 9955-9704-1-3
- Kazlų Rūdos krašto tradiciniai valgiai (sud. Vitalija Kavaliūnaitė-Filipova). – Marijampolė: Piko valanda, 2005. – 114 p.: iliustr. – ISBN 9955-642-17-3
- Kazlų Rūdos krašto kryžiai ir kryždirbiai (sud. Vitalija Kavaliūnaitė-Filipova). – Kaunas: Aušra, 2006. – 96 p.: iliustr. – ISBN 9955-532-72-6
- Kazlų Rūdos šnektos žodynas / Lietuvių kalbos institutas (sud. Aldonas Pupkis). – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008–2009. – 2 t. – ISBN 978-9955-704-69-0
- T. 1: A-M. – 2008. – XXVI, 528 p.: žml. – ISBN 978-9955-704-68-3
- T. 2: N-Ž. – 2009. – X, 553 p. – ISBN 978-609-411-031-3
- Kas yra kas Lietuvoje. Kraštiečiai: Kazlų Rūda. – Kaunas: Neolitas, 2010. – 159 p.: iliustr. – ISBN 978-609-95209-0-2
Nuorodos
|