Algirdas Jonas Aleksis Žemaitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Algirdas Jonas Aleksis Žemaitis
Gimė: 1933 m. kovo 9 d.
Šalniškė, Kazlų Rūdos valsčius
Mirė: 2011 m. gruodžio 9 d. (78 metai)
Čikaga, JAV
Tėvas: Vincas Žemaitis
Motina: Bronė Ruseckaitė-Žemaitienė
Sutuoktinis(-ė): Vanda Jadvyga Kybartaitė
Vaikai:

2 sūnūs ir 3 dukterys

Veikla: Jungtinių Tautų (FAO) pareigūnas ir Lietuvos Respublikos ambasadorius, ekonomistas, visuomeninkas
Išsilavinimas: aukštasis
Alma mater: 1954-1956 m. Bonos universitetas,
1956-1959 m. Oksfordo universitetas
Žymūs apdovanojimai:
  • Jeruzalės Šventojo Kapo Riterių Ordino didžiojo komtūro titulas
  • Šventojo Sosto Šventųjų Metų Sidabro medalis
  • Įvairūs kariniai apdovanojimai
Pirmasis lietuvis, baigęs Oksfordo universitetą

Algirdas Jonas Aleksis Žemaitis (1933 m. kovo 9 d. Šalniškėje, Kazlų Rūdos valsčius, Marijampolės apskritis – 2011 m. gruodžio 9 d. Čikagoje, JAV) – diplomatas, Lietuvos Respublikos ambasadorius, ekonomistas, JAV lietuvių visuomeninkas, ateitininkas, pirmasis lietuvis, baigęs Oksfordo universitetą.[1]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė diplomuoto miškų inžinieriaus Vinco Žemaičio (1896-1983), Kazlų Rūdos miškų urėdo bei Sūduvos miškų revizoriaus ir mokytojos Bronės Ruseckaitės-Žemaitienės šeimoje. Brolis - kun. Kęstutis Žemaitis.

1956 m. Romoje (Italija) vedė Vandą Jadvygą Kybartaitę. Susilaukė penkių vaikų. Užaugo 2 sūnūs ir 3 dukterys: sūnus Alexis su žmona Ramona; duktė Maria su Leno Landini; duktė Rita; sūnus Paulus su žmona Caroline; duktė Julia ir vyras Saulius Eidukai. Anūkai Lorenzo, Aurelius, Diana, Leonardo, Priscilla ir Sofia.

Mokslai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1954-1956 m. studijavo ekonomiką ir tarptautinę teisę Bonos universitete (Vokietija). 1956-1959 m. Oksfordo universiteto (Jungtinė Karalystė) Balliolo koledže tęsė ekonomikos, politinių mokslų ir filosofijos studijas, įgijo bakalauro ir magistro laipsnius. A. J. A. Žemaitis - pirmasis lietuvis, baigęs Oksfordo universitetą.

Karjera[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1952-1954 m. Jungtinių Amerikos Valstybių kariuomenėje Korėjos karo metu buvo fronto linijų pulko štabo informacijos skyriaus vadovas.

1959-1966 m. ekonomistas privačiose firmose Čikagoje - buvo vienos didžiausių JAV firmų, Borg Warner International, prezidento pavaduotojas. 1966-1968 m. tarptautinės prekybos specialistas JAV Valstybės departamente Vašingtone.

1968-1992 m. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) Romoje pareigūnas, atsakingas už žemės ūkio programas Egipte, Irane, Persijos įlankos valstybėse, Sirijoje, Tailande, Tanzanijoje, Turkijoje bei FAO misijų į kitas besivystančias valstybes vadovas. 1983-1986 m. FAO atstovas su ambasadoriaus rangu Pietų Sudanui.

1991-1994 m. LR Aukščiausiosios tarybos (Atkuriamojo Seimo) Pirmininko atstovas prie Maltos riterių ordino Didžiojo Magistro. 1992 metais, Lietuvos vyriausybės prašomas, A. Žemaitis, dar nesulaukęs pensijos, po 24 metų darbo iš FAO atsistatydino ir sutiko dirbti Lietuvai už ketvirtį iki tol iš FAO gaunamo atlyginimo. 1992 m. gegužės 6 d. jam buvo suteiktas Lietuvos Respublikos Nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus rangas iki gyvos galvos.[2]

1992-1999 metais Lietuvos Respublikos ambasadorius, misijos vadovas ir pastovus atstovas prie JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos Romoje. Jo iniciatyva bei pastangomis, įvairiems žemės ūkio ir mitybos projektams, Lietuva iš FAO gavo apie 14 milijonų litų.[3] 2000-2004 metais ambasadorius, neetatinis konsultantas žemės ūkio klausimais be atlyginimo Italijos LR ambasadoje.[4] 2004 m. LR ambasadorius, laisvas konsultantas JT organizacijoms.[5]

Vokietijos lietuvių bendruomenės Bonos apylinkės valdybos pirmininkas; Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto užsienio reikalų valdytojo pavaduotojas bei patarėjas; Ateitininkų federacijos Studentų sąjungos atstovas Vokietijoje; 1960-1962 m. Sendraugių sąjungos centro valdybos narys; Lietuvos Krikščionių demokratų sąjungos atstovas pasaulinėje unijoje; Lietuvių krikščionių demokratų sąjungos centro komiteto narys; Amerikos lietuvių Romos katalikų federacijos Čikagos apskrities valdybos pirmininkas; Amerikos lietuvių tarybos Čikagos skyriaus vykdomasis sekretorius; Lietuvių katalikų mokslo akademijos centro valdybos narys.

Vinco Žemaičio leidinių Lietuvos politiniais ir etnografiniais klausimais bendradarbis; autorius eilės straipsnių Lietuvos klausimais lietuviškoje ir tarptautinėje žiniasklaidoje.[6] Per savo 24 darbo metus Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijoje, rizikuodamas netekti darbo, nuolatos privačiai informavo kitų valstybių atstovus apie Lietuvą ir jos okupaciją.

Iš Vilniaus 2011 kovo 27 d. atvyko į Čikagą; mirė 2011 metų gruodžio devintąją. Po šv. Mišių Pal. Jurgio Matulaičio misijoje, gruodžio 17 dieną buvo palaidotas Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse.[7]

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šventojo Sosto Šventųjų Metų Sidabro medalis ir Jeruzalės Šventojo Kapo Riterių Ordino didžiojo komtūro titulas. Specialiai įvertintas Pietų Sudano gubernatoriaus už trejų metų veiklą jo krašte. Įvairūs kariniai apdovanojimai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvių enciklopedija, XXXV, 214 psl. ir XXXVII, 676 psl.
  2. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Įsakas I-2549, 1992 05 06
  3. Bernardas Šaknys. Gyvenęs ir dirbęs Lietuvai, XXI amžius, 2008 balandžio 23 d.
  4. LR Užsienio reikalų ministerijos įsakymas Nr. 52, 2000 04 13.
  5. Who's Who in the World" 2005., 2464 psl.
  6. JAV lietuviai, II, 530 psl.
  7. "Draugo" mirties pranešimas.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]