Bagotoji

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Bagotoji
Bagotoji, centras.JPG
Bagotosios centre

Bagotoji
Koordinatės 54°45′22″š. pl. 23°21′00″r. ilg. / 54.756°š. pl. 23.350°r. ilg. / 54.756; 23.350 (Bagotoji)Koordinatės: 54°45′22″š. pl. 23°21′00″r. ilg. / 54.756°š. pl. 23.350°r. ilg. / 54.756; 23.350 (Bagotoji)
Apskritis Marijampolės apskrities vėliava Marijampolės apskritis
Savivaldybė Kazlų Rūdos savivaldybės vėliava Kazlų Rūdos savivaldybė
Seniūnija Kazlų Rūdos seniūnija
Gyventojų skaičius 394 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: BagotojiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Bagótoji
Kilmininkas: Bagótosios
Naudininkas: Bagótajai
Galininkas: Bagótąją
Įnagininkas: Bagótąja
Vietininkas: Bagótojoje

Bagotoji – gyvenvietė Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijoje, 9 km į vakarus nuo Kazlų Rūdos, Kazlų Rūdos miškų vakariniame pakraštyje. Kazlų Rūdos seniūnijos seniūnaitijos centras.

Stovi medinė Bagotosios Šv. Antano Paduviečio bažnyčia (pastatyta 1912 m.), yra Bagotosios pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-69074). Yra kryžius krikščionybės 2000 metų ir mokyklos 130 metų sukaktims pažymėti (autorius Mikas Varakinas).

Už 3 km į pietus nuo gyvenvietės yra geležinkelio stotis (anksčiau buvusi atskira gyvenviete).

Geležinkelio ruožas

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimas įsikūrė XVIII a. Kazlų Rūdos miškų kirtimuose, šių miškų vakariniame pakraštyje. Pasakojama, kad anksčiau gyvenvietė vadinta Bagotšiliu, tačiau iškirtus miškus pavadinta Ubagšiliu (B. Kviklys).

Pirmą kartą minima 1737 m. Pilviškių seniūnijos knygoje. Išaugo, kai 1861 m. pro kaimą nutiestas geležinkelis KaunasVirbalis. 1910 m. kunigas Simonas Garmus įkūrė Lietuvių katalikų blaivybes draugijos skyrių, be carinės valdžios leidimo organizavo bažnyčios statybą. Kai 1912 m. ji buvo baigta, vietinė valdžia nebespėjo statytojų nubausti, nes netrukus prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas. Karo metu pro gyvenvietę ėjo fronto linija, beveik visa Bagotoji sudegė, po karo atstatyta. Klebonas Garmus suremontavo ir bažnyčią, ėmė telkti žmones visuomeniniam darbui. 1921 m. įsikūrė pavasarininkų kuopa, 1930 m. pastatytas didysis altorius. [2]

1929 m. įkurta girininkija. 1934 m. praplėsta Bagotosios geležinkelio stotis. 19401941 m. ir 19731992 m. greta Bagotosios, Guobiškės miške, veikė TSRS karinė bazė (Kazlų Rūdos poligonas). Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. [3]

2007 m. liepos 14 d. pašventinta Bagotosios vėliava ir pirmą kartą sugiedotas Bagotosios kaimo himnas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1737 m. Pilviškių seniūnija ?
1950 m. Pilviškių valsčius Vilkaviškio apskritis
19501962 m. Bagotosios apylinkės centras Kazlų Rūdos rajonas
19621977 m. Kapsuko (Marijampolės) rajonas
19771995 m. Kazlų Rūdos apylinkė
19951999 m. Kazlų Rūdos seniūnija Marijampolės rajono savivaldybė
1999 Kazlų Rūdos savivaldybė


Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bronius Kviklys teigė, kad kadaise gyvenvietė vadinta Bagotšiliu, o iškirtus miškus – Ubagšiliu. Tačiau vėliau pavadinimas vis tiek sudarytas pabrėžiant gausumą (nuo slavybės bagotas – „turtingas“).

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1827 m. ir 2011 m.
1827 m. 1880 m. 1959 m.sur.[4] 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1984 m.[5] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
186 319 141 175 363 432 431 426 394


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. „Bagotoji“. Vaclovas Strimaitis.
  3. Juozas Banionis. Bagotoji. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 439 psl.
  4. Bagotoji. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 143 psl.
  5. Bagotoji. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 163 psl.
  • Bagotoji. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 433 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]