Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 56°09′50″š. pl. 22°05′23″r. ilg. / 56.163909°š. pl. 22.089849°r. ilg. / 56.163909; 22.089849

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Sedos baznycia.JPG
Vyskupija Telšių
Dekanatas Mažeikių
Savivaldybė Mažeikių rajonas
Gyvenvietė Seda
Adresas Varduvos g. 1
Statybinė medžiaga medis
Pastatyta 1770 m.
Stilius liaudies architektūra
Klebonas Modestas Ramanauskas
Bažnyčios interjeras

Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia stovi Sedoje, Varduvos upės dešiniajame krante. Liaudies architektūros formų.

Parapijoje veikia Sedos Šv. Jono Nepomuko bažnyčia ir Grūstės koplyčia.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmąją bažnyčią Sedoje apie 1508 m. pastatė Dirvėnų tėvūnas Vaclovas Bartasevičius su žmona Elžbieta Juškaite. 1528 m. minimas klebonas. 1538 m. bažnyčiai dovanotas Beržėnų kaimas, įkurta parapinė mokykla. 17691770 m. bažnyčia perstatyta ir padidinta (rūpinosi klebonas Jonas Mykolas Domaševičius). 1803 m. pastatyti Vilniaus vėlyvojo baroko vargondirbystės mokyklos meistrams būdingų bruožų vargonai (vargonai daug kartų remontuoti, XX a. pr. pridėti pedalai)[1].

1816 m. išmūryti akmeniniai pamatai. 1823 m. uždengtas lentelių (1985 m. skardos) stogas. Po 1821 m. plytų grindys pakeistos į lentų (presbiterijoje ir chore išklotas ąžuolinis parketas). 1866 m. leista pakeisti supuvusius bažnyčios sienojus. 19111914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius.

Nuo 2013 m. rugpjūčio parapijos administratoriumi paskirtas kun. Modestas Ramanauskas, pakeitęs kun. Olijandrą Jurevičių.

Parapijos klebonai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia liaudies architektūros formų, lotyniško kryžiaus plano, halinė, su 2 zakristijomis, 5 bokšteliais.

Vidus 3 navų, yra 5 mediniai barokiniai altoriai, sukurti XVIII a. 8-ajame ir 10-ajame dešimtmetyje: didysis, Šv. Jono Nepomuko, Šv. Antano Paduviečio, Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės ir Jėzaus Kristaus, taip pat barokinių formų vargonai, XIX a. sakykla bei krikštykla su Jėzaus Krikšto paveikslu. Bažnyčioje išlikę XVII-XVIII a. sukurtų altorinių paveikslų: Švč. Mergelės Marijos Ėmimas į dangų, Šv. Antanas, Šv. Laurynas, Šv. Juozapas.

Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame yra Kryžiaus kelio stočių stogastulpiai, šiaurės rytų kampe – medinė varpinė (1851 m.). Joje kabo trys varpai: nuliedintas 1762 m. kun. Jono Domaševičiaus ir Škaplieriaus brolijos lėšomis, 1793 m. be dovanotojo vardo ir kan. Vincento Juzumo (Juzumowicz) 1886 m. funduotas Ketūnų koplyčiai[2].

Sakralinį kompleksą 2006 m. papildė įrengtas įspūdingų formų lurdas.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://www.vargonai.lt/vargonai_seda.htm
  2. Lietuvos Bažnyčios, ledykla "Šviesa", 2009 ISBN 978-5-430-04830-3

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka