Radvilų rūmai prie Neries
- Apie Radvilų rūmus Vilniaus gatvėje žr. Radvilų rūmai.
| Radvilų rūmai prie Neries | |
|---|---|
.jpg)
| |
| Apgriuvę rūmai XVIII a. pabaigoje. M. Januševičiaus XIX a. pirmos pusės piešinys pagal P. de Rosio 1790 m. piešinį. Dešinėje matyti ankstyvesnis korpusas su bokštu, kairėje – naujesnis, pastatytas XVII a. pradžioje[1] | |
  Radvilų rūmai prie Neries | |
| Vieta |  Vilnius, kvartalas tarp Žygimantų, T. Vrublevskio, Tilto ir Radvilų gatvių
|
| Statusas | neišlikę |
| Statybų pradžia | XVI a. |
| Sunaikintas | 1839 m. |
| Paskirtis | rezidenciniai rūmai |
Radvilų rūmai, Radvilų rūmai prie Neries – buvęs pastatų kompleksas Vilniaus senamiestyje, Neries kairiajame krante, tarp dabartinių Žygimantų, T. Vrublevskio, Tilto ir Radvilų gatvių. Kunigaikščių Radvilų valda. Buvo antri pagal dydį mieste po Vilniaus pilių komplekso.[2]
Rūmų vietoje 2012 m. atlikti žvalgomieji, 2017–2018 m. – detalieji archeologiniai tyrimai. Rasta XVII a. pradžioje statytų rūmų pirmojo aukšto fragmentų – pamatų, sienų pertvarų, krosnių, kolonų apatinių dalių bei plytų grindinys. Surinkta didelė archeologinių radinių, datuojamų nuo XV iki XX a., kolekcija (saugoma Lietuvos nacionaliniame muziejuje).[3]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]XV a. pabaigoje – XVII a. Neries kairiajame krante, prie Vilnios senvagės žiočių, priešais Žemutinę pilį plytėjo didelė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Radvilų valda.[2] 1506 m. paminėtas joje stovėjęs Jurgio Radvilos I dvaras.[1] 1546 m. jau minimi Vilniaus kašteliono rūmai (Radvilų rūmai prie Neries). Antrąkart rūmai paminėti 1599 m. Kristupo Radvilos Perkūno testamente, apibūdinti kaip mūrinių pastatų kompleksas.[3] XVII a. pradžioje Jonušas Radvila ar Kristupas Radvila Jaunasis rūmus perstatė, išplėtė.[4] 1623 m. prie dvaro prijungtas Kiškų sklypas su sodu.[1] Rūmai buvo pagrindinė Biržų-Dubingių šakos Radvilų rezidencija iki paskutinės jų paveldėtojos Liudvikos Karolinos Radvilaitės mirties (1695 m.); spėjama, kad juose gyveno ir Mikalojus Radvila Rudasis bei jo sesuo Barbora Radvilaitė.[2]
Per 1655–1661 m. karą su Maskva rūmai apgriauti ir greičiausiai nebeatstatyti, tik šiek tiek suremontuoti. Paskutinis šeimininkas, rūpinęsis rūmais, buvo Boguslavas Radvila – jo laikais rūmuose buvo vertingų paveikslų, graviūrų, piešinių ir architektūros brėžinių kolekcija. Po jo mirties 1669 m. rūmai pamažu nyko, juose iki XVII a. pabaigos gyveno tik sargas.[2] XVIII a. pradžioje rūmai galutinai apleisti, 1705 m. sudegė. Nuo XVII a. pabaigos dėl rūmų ir kitų valdų kovojo Nesvyžiaus šakos kunigaikščiai Radvilos (1694 m. rugpjūčio 19 d. rūmai jėga užgrobti pakanclerio Karolio Stanislovo Radvilos[4]). Apie 1738 m. buvę rūmai atiteko jų atstovui Jeronimui Florijonui Radvilai. Naujieji šeimininkai susirūpino rūmų būkle, tačiau jų atstatyti nesiėmė.[2] XVIII a. dvaro teritorija atskirais sklypais išparduota ir išnuomota miestiečiams. Iki 1811 m. visus sklypus supirko ir užstatė Liudvikas Abramovičius. 1829 m. rūmų griuvėsiai išardyti ir parduoti kaip statybinė medžiaga. XIX a. visa buvusių rūmų teritorija užstatyta,[3] 1939–2013 m. joje veikė Vilniaus Raudonojo kryžiaus ligoninė.[5]
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Rūmai buvę puošnūs, trijų aukštų, vieningo italų manierizmo stiliaus, su masyviu cilindriniu bokštu pietrytiniame kampe. Iš rytų pusės juos supęs didelis itališko tipo sodas su gėlynais ir keturiais tvenkiniais, pakraščiais apsodintas liepomis ir eglėmis, viduryje – vyšnių ir obelų alėjomis. Šalia rūmų buvęs platus ūkinis kiemas, ribojamas medinių dvariškių namų, arklidžių, svirnų, bravorų ir kitų ūkinių pastatų.[2] Į šiaurę nuo rūmų stovėję antri, senesni, kryžminio plano rūmai.[4] Visas dvaras buvęs apjuostas, manoma, gynybinėmis sienomis su bokštais kampuose ir dvejais vartais.[3]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 Ignas Sadauskas. Radvilų rūmų prie Neries teritorijos archeologiniai tyrimai (vaizdo įrašas). Lietuvos nacionalinis muziejus, 2019-02-14. Nuoroda tikrinta 2024-07-22.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 Radvilų rūmų virsmas, Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija, 2018-05-21. Nuoroda tikrinta 2024-07-21.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 Ignas Sadauskas. Radvilų rūmai Puškarnioje. „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2017 metais”. Lietuvos archeologijos draugija, 2018 m., p. 231–236. ISBN 55122017. Nuoroda tikrinta 2024-07-22.
- ↑ 4,0 4,1 4,2 Pirmą kartą Vilniuje rasti Biržų ir Dubingių Radvilų giminės XVI–XVII a. rūmų fragmentai, Bernardinai.lt, 2019-02-06. Nuoroda tikrinta 2024-07-21.
- ↑ Ką slėpė buvusi Vilniaus Raudonojo kryžiaus ligoninės teritorija?, Statyba ir architektūra, 2018-05-07. Nuoroda tikrinta 2024-07-21.