Paulianka (Kupiškis)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Griuvėsiai Komarų dvare Pauliankoje

Paulianka – kaimas Kupiškio rajone, prie Palėvenės bažnytkaimio, netoli nuo Panevėžio-Kupiškio kelio. Kaime buvo karčema, todėl kaimo pavadinimas greičiausiai susijęs su ja, nes žmonės eidavo čia „pauliavoti“. Kiti šaltiniai teigia, kad pavadinimas Paulianka prigijo tarybiniais metais, anksčiau ši vietovė buvo vadinama Palėvene. Dabar kaimas yra Stirniškių dalis.

Apylinkės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Netoli Pauliankos yra:

  • Pauliankos dvaras ir parkas;
  • Pauliankos dolomitinė atodanga;
  • Stirniškio piliakalnis;
  • Slidinėjimo trasa.

Komarų dvaras[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jis pastatytas jau prieš 400 m. 1744 m. testamentu Mykolas Komaras-Zabužinskis jį (kaip ir Raguvėlės dvarą ir kitus turtus) paliko sūnums Ignotui ir Antanui. Kadangi jų šeimos turėjo daug palikuonių, Komarų žemių valdos išsiskaidė. Paskutinis savininkas buvo Bogdanas Komaras (18841962 m.), baigęs Sankt Peterburgo žemės ūkio mokyklą ir Krokuvos Jogailos universiteto Agronomijos fakultetą.

Antrojo pasaulinio karo metais dvaro pastatai buvo labai sugriauti[reikalingas šaltinis] – išlikę tėra 9 pastatai. Ūkiniame pastate buvo įsikūręs „Anykščių vyno“ filialas (spaustos obuolių sultys ir gamintas kalvadosas), vėliau Panevėžio autokompresorių gamyklos „Aurida“ ir kolūkio bendras cechas. Vienoje patalpų – musgaudžių gamybos cechas. Pastatais naudojosi ir Kupiškio miškų ūkis. Sovietmečiu dvaras buvo nustekentas. Šiuo metu parką valdo jį atgavusi vienintelė teisėta palikuonė, B. Komaro anūkė N. M. Milaknienė.

Architektūra ir interjeras[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki XIX a. antros pusės čia stovėjo vienaukštis klasicizmo stiliaus pastatas. Tačiau Michailas Komaras (B. Komaro senelis) jį perstatė į pretenzingus rūmus, kuriuose buvo net 26 įvairios paskirties patalpos. Pirmame aukšte buvo erdvus kvadratinis, su išėjimu į oranžeriją, salonas ir greta valgomasis, kurio sienos dekoruotos riešutmedžiu. Sienas puošė daugiausia K. Pochlavskio ir ruso A. Lundos piešti šeimos portretai. Iš retesnių baldų – Marijos Antuanetės laikų spinta - komoda iš Prancūzijos.

Parkas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

7 ha ploto angliško stiliaus parkas įkurtas XIX a. Jis išsiskyrė senais ir retais medžiais. Į dvarą vedė apie kilometro ilgio beržų ir šermukšnių alėja – ji išlikusi iki šiol. Tebėra išlikusi ir šimtametė didžialapė liepa bei Lietuvoje retas Stirniškių kurilinis maumedis. Link Subačiaus, iki Skverbų kaimo, yra išlikusi šimtamečių beržų alėja.