Palėvenė
 | ||
|---|---|---|
  Palėvenė |
||
| Koordinatės | 55°48′17″š. pl. 24°52′49″r. ilg. / 55.8046°š. pl. 24.8802°r. ilg.Koordinatės: 55°48′17″š. pl. 24°52′49″r. ilg. / 55.8046°š. pl. 24.8802°r. ilg. | |
| Apskritis |  Panevėžio apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kupiškio rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Noriūnų seniūnija | |
| Gyventojų skaičius | 74 (2011 m.) | |
 Vikiteka |
PalėvenėVikiteka | |
Kitos reikšmės – Palėvenė (reikšmės).
Palėvenė – miestelis Kupiškio rajone, dešiniajame Lėvens krante.[2] Parapijos ir seniūnaitijos centras.
Tai vienas iš pačių mažiausių Lietuvos miestelių, garsėjęs Šv. Dominyko ir Šv. Jono atlaidais.[3]
Nuo 2000 m. Palėvenėje kasmet buvo rengiamas sakralinės muzikos ir teatrų šventė “Sielos ilgesys”.[4]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Palėvenės dvaras paminėtas 1586 m.[2] Miestelyje Mykolas Laurynas Odlianskis-Počobutas su žmona Marijona iš Siesickių giminės įsteigė dominikonų vienuolyną, kurio reikmėms dovanojo Palėvenės ir Lamokų palivarką. 1676 m. pastatyta barokinė bažnyčia ir įsteigtas dominikonų vienuolynas[2][3], kurio fundatoriumi buvo Vilkmergės seniūnas L. M. Počobutas su žmona.
Apie bažnyčios ir vienuolyno pastatymą yra išlikęs toks padavimas: karo su švedais metu Počobutas, po nesėkmingo mūšio, pasislėpė miško koplyčioje. Matydamas savo beviltišką būklę, pasižadėjo, kad jei liks gyvas, pastatys bažnyčią. Švedai koplyčioje Počobuto nepastebėjo ir šis pažadą ištesėjo: pasikvietė dominikonus, kuriems pastatė bažnyčią ir vienuolyną.
XIX a. Palėvenėje prasidėjo Lietuvos blaivybės ir lietuvybės išsaugojimo sąjūdis. 1858 m. vyskupas Motiejus Valančius į blaivininkų broliją įrašė pirmuosius narius. „Testamentinėje gromatoje“ jis rašė:
|
Vienoj kelionėj 1858 metuose apturėjęs įkvėpimą Dvasios Švenčiausios, idant apsakinėčiau blaivystę, pradėjau skelbti tą dorybę ir pats pirmas keliasdešimts žmonių įrašiau Palėvenėj į knygas. |
|
Tačiau vienuolynas blaivystę suprato kiek kitaip – įsteigė didelę smuklę, o mažesnę padarė degtinės sandėliu, nors tuo metu Palėvenėje nebuvo net mokyklos – taip 1859 m. M. Valančiui rašė Utenos dekanas kunigas Stulginskis. Vyskupas įsakė smukles naikinti ir steigti parapinę mokyklą. 1865 m. uždarytas vienuolynas.[3]
Sovietmečiu miestelis buvo Byčių kolūkio gyvenviete.[2]
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||||||||
| 1897 m.sur. | 1902 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur.[5] | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1986 m.[6] | 1987 m.[2] | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 135 | 292 | 246 | 104 | 107 | 144 | 120 | 135 | 91 | 89 | ||
| 2011 m.sur. | - | - | - | - | - | - | - | - | - | ||
| 74 | - | - | - | - | - | - | - | - | - | ||
| |||||||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Palėvenės bažnyčioje krikštytas ir 1765–1767 m. mokėsi architektas Laurynas Stuoka-Gucevičius (1753–1798).
- Palėvenėje gimė literatas, žurnalistas ir visuomenininkas Stasius Michelsonas (iki 1911 m. Michalkevičius, 1881–1973.
- Iš Palėvenės apylinkių, Terpeikių kaimo, yra kilęs elementoriaus ir dainų knygelės autorius, lietuviško feljetono pradininkas Kajetonas Aleknavičius (1804–1874).
- Palėvenės parapijoje po 1918 m. darbavosi liaudies menininkas Laurynas Masiliauskas (1884–1956).
- Palėvenėje mirė leksikografas Domininkas Sutkevičius (1782–1849).
- Palėvenės kapinėse ilsisi aktorė Unė Babickaitė (1897–1961), kurios kapas yra mitologinis, istorinis ir memorialinis kultūros paveldo objektas.
Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Stovi Šv. Domininko bažnyčia (pastatyta 1676 m.), išlikęs buvęs dominikonų vienuolynas (pastatytas 1779 m.).
Geografija ir gamta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šalia yra Vaisgiūnų šaltinis, Vaideginės miškas. Prie Palėvenės prigludusiame Buivėnų kaime šniokščia ąžuolas – gamtos paminklas. Šio milžino aukštis – 24 m, skersmuo – 2,2 m. Manoma, kad jis turi per 700 metų. Netoliese, prie Pauliankos kaimo, buvo Palėvenės dvaras. Šalia yra Palėvenės piliakalnis.
500 m į šiaurės vakarus yra Smėlio kalnelis – plynas su įdubusiu viduriu, gelstančia žole. Sakoma, čia ponai baudžiauninkus plakdavę. Šių ašaros taip gausiai tekėję, kad apačioje susidarė ežerėlis, iš kurio ištekėjo Ašarų upelis. Šiais laikais upeliukas jau išdžiūvęs, tačiau jo vagoje neželia žolė.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 Kazys Misius Palėvenė, vle.lt
- ↑ 3,0 3,1 3,2 Palėvenės Šv. Domininko parapija, paneveziovyskupija.lt
- ↑ E. ŽAKIENĖ Muzikos ir teatrų festivalis „Sielos ilgesys“. Nemunas, Nr. 186
- ↑ Palėvenė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 747 psl.
- ↑ Kazys Misius ir kt. Palėvenė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 282 psl.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Palėvenės link: fotoalbumas. – Utena: Utenos Indra, 2005. – 76 p.: iliustr. – ISBN 9986-711-99-1
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Palėvenė. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 632 psl.
Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą] | |||||||||||
|
Siauriai – 4 km |
| |||||||||
|
NORIŪNAI – 2 km KUPIŠKIS – 9 km | ||||||||||
| Stirniškiai – 3 km | |||||||||||
|
Šis straipsnis įtrauktas į Vertingų straipsnių kategoriją. |
