Palėvenė
Kitos reikšmės – Palėvenė (reikšmės).
| Palėvenė | ||
|---|---|---|
  Palėvenė |
||
| Koordinatės | 55°48′18″š. pl. 24°52′48″r. ilg. / 55.805°š. pl. 24.880°r. ilg.Koordinatės: 55°48′18″š. pl. 24°52′48″r. ilg. / 55.805°š. pl. 24.880°r. ilg. | |
| Apskritis |  Panevėžio apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kupiškio rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Noriūnų seniūnija | |
| Gyventojų | 63 | |
Palėvenė – miestelis Kupiškio rajono savivaldybėje, dešiniajame Lėvens krante.[2] Parapijos ir seniūnaitijos centras. Stovi Palėvenės Šv. Domininko bažnyčia (pastatyta 1676 m.), išlikęs buvęs dominikonų vienuolynas (pastatytas 1779 m.). Tai vienas iš pačių mažiausių Lietuvos miestelių, garsėjęs Šv. Dominyko ir Šv. Jono atlaidais.[3] Nuo 2000 m. Palėvenėje kasmet buvo rengiamas sakralinės muzikos ir teatrų šventė “Sielos ilgesys”.[4]
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Palėvenė yra priešdėlinės darybos (pa-) vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo čia tekančios Lėvens upės.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šalia yra Vaisgiūnų šaltinis, Vaideginės miškas. Prie Palėvenės prigludusiame Buivėnų kaime šniokščia ąžuolas – gamtos paminklas. Šio milžino aukštis – 24 m, skersmuo – 2,2 m. Manoma, kad jis turi per 700 metų. Netoliese, prie Pauliankos kaimo, buvo Palėvenės dvaras. Šalia yra Palėvenės piliakalnis.
500 m į šiaurės vakarus yra Smėlio kalnelis – plynas su įdubusiu viduriu, gelstančia žole. Sakoma, čia ponai baudžiauninkus plakdavę. Šių ašaros taip gausiai tekėję, kad apačioje susidarė ežerėlis, iš kurio ištekėjo Ašarų upelis. Šiais laikais upeliukas jau išdžiūvęs, tačiau jo vagoje neželia žolė.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Palėvenės dvaras paminėtas 1586 m.[2] Miestelyje Mykolas Laurynas Odlianskis-Počobutas su žmona Marijona iš Siesickių giminės įsteigė dominikonų vienuolyną, kurio reikmėms dovanojo Palėvenės ir Lamokų palivarką. 1676 m. pastatyta barokinė bažnyčia ir įsteigtas dominikonų vienuolynas[2][3], kurio fundatoriumi buvo Vilkmergės seniūnas L. M. Počobutas su žmona.
Apie bažnyčios ir vienuolyno pastatymą yra išlikęs toks padavimas: karo su švedais metu Počobutas, po nesėkmingo mūšio, pasislėpė miško koplyčioje. Matydamas savo beviltišką būklę, pasižadėjo, kad jei liks gyvas, pastatys bažnyčią. Švedai koplyčioje Počobuto nepastebėjo ir šis pažadą ištesėjo: pasikvietė dominikonus, kuriems pastatė bažnyčią ir vienuolyną.
XIX a. Palėvenėje prasidėjo Lietuvos blaivybės ir lietuvybės išsaugojimo sąjūdis. 1858 m. vyskupas Motiejus Valančius į blaivininkų broliją įrašė pirmuosius narius. „Testamentinėje gromatoje“ jis rašė:
|
Vienoj kelionėj 1858 metuose apturėjęs įkvėpimą Dvasios Švenčiausios, idant apsakinėčiau blaivystę, pradėjau skelbti tą dorybę ir pats pirmas keliasdešimts žmonių įrašiau Palėvenėj į knygas. |
|
Tačiau vienuolynas blaivystę suprato kiek kitaip – įsteigė didelę smuklę, o mažesnę padarė degtinės sandėliu, nors tuo metu Palėvenėje nebuvo net mokyklos – taip 1859 m. M. Valančiui rašė Utenos dekanas kunigas Stulginskis. Vyskupas įsakė smukles naikinti ir steigti parapinę mokyklą. 1865 m. vienuolynas uždarytas.[3] XIX a. Palėvenė minima kaip dvaras, palivarkas ir miestelis Vilkmergės apskrityje,[5] Subačiaus valsčiuje.[6]
Sovietmečiu miestelis buvo Byčių kolūkio gyvenvietė.[2]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIX a. | Subačiaus valsčius | Vilkmergės apskritis |
| 1946–1950 m. | Kupiškio apskritis | |
| 1950–1954 m. | Dvariškių apylinkė | Kupiškio rajonas |
| 1954–1963 m. | Palėvenės apylinkės centras | |
| 1963–1995 m. | Noriūnų apylinkė | |
| 1995– | Noriūnų seniūnija | Kupiškio rajono savivaldybė |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||||||||
| 1897 m.sur. | 1902 m.[7] | 1923 m.sur.[8] | 1959 m.sur.[9] | 1970 m.sur.[10] | 1979 m.sur.[11] | 1986 m.[12] | 1987 m.[2] | 1989 m.sur.[13] | 2001 m.sur.[14] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 135 | 292 | 246 | 104 | 107 | 144 | 120 | 135 | 91 | 89 | ||
| 2011 m.sur.[15] | 2021 m.sur.[16] | - | - | - | - | - | - | - | - | ||
| 74 | 63 | - | - | - | - | - | - | - | - | ||
| |||||||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Palėvenės bažnyčioje krikštytas ir 1765–1767 m. mokėsi architektas Laurynas Stuoka-Gucevičius (1753–1798).
- Palėvenėje gimė literatas, žurnalistas ir visuomenininkas Stasius Michelsonas (iki 1911 m. Michalkevičius, 1881–1973.
- Iš Palėvenės apylinkių, Terpeikių kaimo, yra kilęs elementoriaus ir dainų knygelės autorius, lietuviško feljetono pradininkas Kajetonas Aleknavičius (1804–1874).
- Palėvenės parapijoje po 1918 m. darbavosi liaudies menininkas Laurynas Masiliauskas (1884–1956).
- Palėvenėje mirė leksikografas Domininkas Sutkevičius (1782–1849).
- Palėvenės kapinėse ilsisi aktorė Unė Babickaitė (1897–1961), kurios kapas yra mitologinis, istorinis ir memorialinis kultūros paveldo objektas.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 Palėvenė(parengė Kazys Misius). – Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2023-01-21).
- ↑ 3,0 3,1 3,2 Palėvenės Šv. Domininko parapija, paneveziovyskupija.lt
- ↑ E. ŽAKIENĖ Muzikos ir teatrų festivalis „Sielos ilgesys“. Nemunas, Nr. 186
- ↑ Poławeń. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VIII (Perepiatycha — Pożajście). Warszawa, 1887, 707 psl. (lenk.)
- ↑ Poławeń (6). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 2 (Januszpol — Żyżkowo; Aleksin — Wola Justowska). Warszawa, 1902, 488 psl. (lenk.)
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Palėvenė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 747 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kazys Misius ir kt. Palėvenė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 282
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Panevėžio apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Palėvenės link: fotoalbumas. – Utena: Utenos Indra, 2005. – 76 p.: iliustr. – ISBN 9986-711-99-1
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Palėvenė. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 632 psl.
- Atspindžiai. Paveldo kolekcija. Palėvenėje – didikų Komarų tėvonija ir rūmai su mistiškais bokštais
| ||||||||||||||
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
Siauriai – 4 km |
| |||||||||
|
NORIŪNAI – 2 km KUPIŠKIS – 9 km | ||||||||||
| Stirniškiai – 3 km | |||||||||||
