Komarai

Komarai
Komarų herbas
Titulas	bajorai
Laikotarpis	1592-1897 m.
Šalys	LDK
Dvarai	Palėvenės, Baisogalos, Raguvėlės , Panemunio

Komarai – Lietuvos dvarininkai. Manoma, kad Komarai kilę iš Podolės krašto dabartinėje Ukrainoje. Pasak giminės legendos, dalyvavo Žalgirio mūšyje ir po jo buvo suteiktas Korczak lenkiškas herbas. Vėlesniais metais giminės atstovai persikėlė į šiaurinę valstybės dalį ir įsikūrė etninėse lietuvių žemėse.

Komarų giminės atstovai, apsigyvenę Lietuvoje, perėmė nuosavą herbą - Komar. Pagrindinės Komarų rezidencijos Lietuvoje: Palėvenė, Baisogala, Raguvėlė, Onuškis, Panemunis ir Čedasai.

Komarai buvo susigiminiavę su Sapiegomis, Pliateriais, Giedraičiais, Radvilomis, Tiškevičiais, Kosakovskiais, Daugėlomis.

Viena giminės šaka gyveno Palėvenės dvare, Ukmergės paviete (1592–1897). Komarai pastatydino Baisogalos dvaro ansamblį, įkūrė plytinę, drenažo vamzdžių gamyklą, kalkių degyklą, kitų įmonių. Komarų giminei priklausė Raguvėlės dvaras (Komarų dvaras) su parku, esantis prie Juostos upės.