Romeriai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Tango-nosources.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.
Romeriai
herbas Romer
herbas Romer
Pradininkas Berendt Römer
Titulas bajorai, grafai
Laikotarpis XVI-XX a.
Šalys Saksonija, Lenkija, Livonija, LDK
Dvarai Tytuvėnėlių dvaras, Bagdoniškio dvaras, Vladikiškių dvaras, ir kt.
Atšakos Vokietijos, Mažosios Lenkijos, Livonijos-Lietuvos Romeriai

Romeriai (lenk. Romerowie) – iš Chemnico ir Meiseno miestų, Saksonijos regione, ir iš Heseno regiono buržuazijos kilusi, į aristokratijos luomą iškilusi giminė.

Šaltiniuose naudojamos pavardės vokiškos formos Römer, von Römer arba Roemer, Remer, Rejmer, Rehmer. Pavardės kilmė pravardinė, reiškianti romėną, t. y. žmogų, atkeliavusį iš Romos (valstybės). Kartais naudojami sulietuvinti pavardės Romeris variantai Römeris arba Riomeris. Lenkų kalbos šaltiniuose sutinkami šie pavardės variantai: Römer (Romeris), z Römerow (iš Romerių giminės), Römerowna (Romerytė), Römerowa (Romerienė). Rusų kalbos šaltiniuose sutinkami šie pavardės variantai: Ремер, Ромер, фон Ремер. Giminės palikuoniai gyveno Livonijoje, LDK, Lenkijoje, Rusijos Imperijoje. Romerių giminė skirstoma į Vokietijos, Mažosios Lenkijos, Livonijos-Lietuvos pagrindines atšakas.

1401 m. minimas Chemnico tarybos narys Paulius Romeris (Paul Romer), kurio palikuoniai du broliai Martinas ir Nikolas Romeriai (Martin und Nicol Römer) iš Cvikau, praturtėję iš kalnakasybos ir sidabro gavybos, 1470 m. imperatoriaus Frydricho III patvirtinimu iškeliami į bajorijos luomą. Abu broliai turėjo Cvikau mieste namus, Untersteinpleis ir Neumarko dvarus Cvikau apylinkėse ir dideles žemių valdas.[1] Du Nikolo Romerio sūnūs pradėjo dvi Vokietijos Romerių šeimos linijas: nuo Volfo (Wolf) prasideda vyresniosiji Neumarko-Rauensteinerio linija, nuo Martino (Martin) – jaunesnioji Steinpleiser linija.[2]

Krokuvos miestietis Marcinas Romeris (Marcin Römer) 1543 m. gauna Lenkijos šlėktų bajorystės titulą, jo palikuoniai įsigija valdų ir įsitvirtina Lenkijoje.[3] 1670 m. Drezdene bajorijos susirinkime patvirtinamas dalies Saksonijos Romerių giminės priskirimas Lenkijos Karalystės šlėktoms.[2] Marcino palikuonis Kiprijonas-Povilas Romeris, Aleksandro (Pilzeno vėliavininko, o vėliau Zavichosto kašteliono) sūnus, 1832 m. gauna Austrijos grafo titulą ir tampa Lenkijoje įsitvirtinusios grafų Romerių linijos pradininku,[3] tačiau Lenkijoje iki 20 a. išlieka ir bajorų Romerių giminė.

Livonijos atšakos pradininku laikomas Simonas Romeris (Symon Römer), dokumentuose minimas 1561 m., gyvenęs Rygoje, tarnavęs Livonijos ordino magistrui Gotardui Ketleriui.[2] Pasak legendos, Simono protėviu buvo iš Meiseno kilęs Berendas Romeris, kuris 1223 m. su kunigaikščio Alberto Saksoniečio riterių kariuomene atvyko į Livoniją ir apsistojo Virumos žemėje (dabartinė Estija).[4] Per 1558–1583 Livonijos karą Simonas, netenka savo Virumos žemių, 1559 m. persikelia į Kuršą. Simono sūnus Steponas (1560 – po 1635 m.) už dalyvavimą Salaspilio mūšyje apdovanojamas teise valdyti Halsvigo žemes (prie Bauskės), Dauguvos dešiniajame krante įkūria Römershofą. 1620 m. švedams užgrobus Kuršą, Steponas Romeris netenka savo žemių ir persikelia į Lietuvą. Stepono vyriausias sūnus Mataušas (Mathäus, 1605–1699) – Römerių giminės Lietuvoje pradininkas – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės artilerijos generolas, 1675 m. nusiperka Semeliškių seniūniją. Lietuvoje įsitvirtinusių Romerių palikuoniai turėjo bajoro titulą ir išliko iki 20 a.[3][4]

Lietuvoje Romerių giminei priklausė nemažai tėvonijų ir dvarų: Tytuvėnėlių dvaras, Bagdoniškio dvaras, Vladikiškių dvaras, Kriaunų dvaras, Stoniavos dvaras, Juodiškų dvaras, Pavuolio dvaras, ir kt.

Giminės herbas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Giminės herbas yra nuosavas, Romerių (lenk. herb włastny) - kitos giminės šiuo herbu nesinaudojo; šaltiniuose jis dar įvardijamas lotyniškai Scipiones, arba lenkiškai Laski (kitas šaltiniuose sutinkamas klaidingas pavadinimas Jelita). Yra žinomos kelios Romerių herbo atmainos, kurios priskiriamos Romerių giminės atšakomss. Tačiau Vengrijos-Slovakijos (Enyiczke), Niurnbergo, Mročo, Bavarijos, Meklenburgo, Gelderno, Brabanto, Danijos, Frankfurto, Prancūzijos Romeriai, bei Austrijos baronai Romeriai naudojosi visiškai kitokiais herbais ir greičiausiai buvo bendrapavardžiai, nesusiję giminystės ryšiais su iš Saksonijos-Heseno kilusiais Romeriais, apie kuriuos šis straipsnis.

  • Saksonijos Romerių herbą sudaro raudonas skydas, ant kurio įstrižai sukryžiuotos dvi sidabrinės piligrimų lazdos (laski). Herbo viršuje – riterio šalmas be karūnos, virš jo ta pati emblema: dvi sukryžiuotos lazdos.
  • Heseno Romerių herbą sudaro dviejų spalvų skydas: viršutinė dalis auksinė, o apatinė - juoda. Ant skydo įstrižai sukryžiuotos dvi sidabrinės piligrimų lazdos. Virš skydo – riterio šalmas su kepure, virš kepurės emblema: dvi sukryžiuotos piligrimų lazdos, puoštos auksinėmis gaidžio plunksnomis.
  • 1792 m. liepos 29 d. Šventosios imperijos nobilitacijoje patvirtintas Livonijos Romerių herbas, kurį sudaro skydas įsižai padalintas į dvi spalvas: žalią ir smėlio geltoną. Ant skydo vaizduojamas sidabrinis vilkas aukštai išketa galva.
  • Motiejus Romeris (1606-1699) ir jo palikuoniai Lietuvoje naudojosi herbo atmaina, kurią sudaro raudonas skydas, ant skydo įstrižai sukryžiuotos dvi sidabrinės piligrimų lazdos. Herbo viršuje – riterio šalmas be karūnos, virš jo ta pati emblema: dvi sukryžiuotos lazdos, papuoštos stručio plunksnomis.[3]


Žymiausi atstovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Simonas Romeris - minimas 1561 m., Livonijos ordino magistro pareigūnas, gyveno Rygoje.[3]
    • Steponas Romeris, Simono sūnus (1560 – po 1635 m.) - pulkininkas, Salaspilio mūšio dalyvis, už pasiekimus Salapilio mūšyje kunigaikščio apdovanotas valdomis Halsvigo žemėse (prie Bauskės), Dauguvos dešiniajame krante įkūria Römershofą.
      • Motiejus Romeris, Stepono sūnus (1606-1699) - Lietuvos Romerių giminės pradininkas, LDK artilerijos generolas.[3]
  • Aleksandras Romeris - (Pilzeno vėliavininkas, vėliau Zavichosto kaštelionas.
    • Kiprijonas-Povilas Romeris, Aleksandro sūnus (1772-1850) - gavo Austrijos grafo titulą, Lenkijoje įsitvirtinusios grafų Romerių linijos pradininkas.[3]
  • Mykolas Juozapas Romeris (1778-1853) – Trakų teisėjas, Vilniaus universiteto teisinės edukacinės komisijos pirmininkas, Trakų ir Vilniaus apskričių bajorų vadovas, Vilniaus miesto burmistras;
  • Alfredas Romeris (1832-1897) – Lietuvos tapytojas ir skulptorius medalininkas.
  • Izidorius Romeris (1843-1910) – Tytuvėnėlių dvaro savininkas;
  • Mykolas Romeris (1880-1945) – teisėtyrininkas konstitucionalistas, profesorius, universiteto rektorius, Lietuvos konstitucinės teisės mokslo kūrėjas, vienas iš Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Sąjūdžio ideologų.
  • Martinas Aleksandras fon Römeris (vok. GM Martin von Römer) (1881– 1958) - Vokietijos Trečiojo Reicho laikų karinis veikėjas, bataljono vadas I pas. karo metu, 1939 m. vadovavo 375-ajam pėstininkų pulkui ir dalyvavo Lenkijos invazijos kampanijoje. 1940 m. dalyvavo kare prieš Belgiją ir Prancūziją. 1943 m. - generolas majoras.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Zur Geschichte der Familie von Römer in Sachsen, in: Vierteljahrsschrift für Heraldik, Sphragistik und Genealogie 1888, 16. Jahrgang, S. 369–390
  2. 2,0 2,1 2,2 Genealogisches Handbuch des Adels, Adelslexikon Band XI, Seiten 483–485, Band 122 der Gesamtreihe, c. A. Starke Verlag, Limburg (Lahn) 2000, ISBN 3-7980-0822-1, ISSN 0435-2408
  3. 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 3,5 3,6 Rodzina. Herbarz szlachty polskiej, wyd. Olgiebranda, Tom XV; Aut. Uruski Seweryn, p. 240-246, Warszawa 1931
  4. 4,0 4,1 Visuotinė lietuvių enciklopedija] (VLE), Römeriai, aut. Jolanta Širkaitė

Literatūra ir nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]