Rozalimas
Šis straipsnis apie miestelį Pakruojo rajone. Apie kaimą Kupiškio rajone skaitykite straipsnyje Rozalimas (Kupiškis).
| Rozalimas | ||
|---|---|---|
 | ||
  Rozalimas |
||
| 55°53′35″š. pl. 23°52′52″r. ilg. / 55.893°š. pl. 23.881°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Šiaulių apskritis | |
| Savivaldybė |  Pakruojo rajono savivaldybė | |
| Seniūnija | Rozalimo seniūnija | |
| Gyventojai | 714 | |
| Plotas | 1,59 km² | |
| Istoriniai pavadinimai | rus. Розалинъ[2][3] | |
 Vikiteka | Rozalimas | |
Rozalimas – miestelis Pakruojo rajono savivaldybėje, prie kelio Pakruojis–Smilgiai. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Urbanistikos paminklas su unikalia medine architektūra ir netaisyklingos formos aikšte. Stovi medinė Rozalimo Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia (nuo 1794 m.), Rozalimo kapinių koplyčia (nuo 1799 m.), bažnyčios varpinė (XIX a. vidurys), Rozalimo sinagoga (XIX a. pabaiga), Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas. Veikia Rozalimo vidurinė mokykla, vaikų darželis su laikinosios globos grupe, senelių globos namai, paštas (LT-83013), kultūros namai, biblioteka, Pakruojo ūkininkų kredito unijos filialas, vaistinės „Camelia“ filialas, ambulatorija, girininkija, 2 parduotuvės, 2 alaus barai.
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Miestelio vardo kilmė nėra aiški, bet tai tikriausiai dvarininkinis vietovardis. Gali būti, kad jis dirbtinai sudarytas iš Padubysio dvaro savininko Adomo Drobišiaus žmonos vardo Rozalija.[4] Tai atsitikę po to, kai 1755 m. paveldėję Padubysio dvarą Drabišiai (Adomas ir žmona Rozalija Belozaraitė) įsteigė bažnyčią ir būsimą miestelį pavadino Rozalimu. Kadangi 1738 m. dabartinio Rozalimo vietoje gyvenvietės dar nebūta, todėl galima manyti, kad pavadinimas atsirado vėliau. Tačiau veikiausiai pirmesnioji pavadinimo lytis buvo Rozalinas – taip jis minimas nuo 1767 m. iki pat XIX a. pabaigos. Toks miestelio vardo variantas labiau būdingas vietoms, kuriose buvo didesnė slavų kalbų įtaka. XX a. 1-ojoje pusėje miestelis minimas jau kaip Rozalimas, tikriausiai sudarant analogiją nuo vietovardžio Jeruzalė senosios lietuviškos lyties Jeruzolimas.[5]
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pietrytiniu Rozalimo pakraščiu teka Daugyvenės upė, šiauriniame pakraštyje – gražus pušynas. Stūkso du akmenys „su dubeniu“ (bažnyčios šventoriuje, archeologijos paminklai), mitologinis akmuo su Marijos pėda, saugomas Rozalimo ąžuolas. Apylinkėse įrengtas Rozalimo pažintinis miško parko takas.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]LDK
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Manoma, kad gyvenvietė išaugo greta Padubysio dvaro, minimo XVII a. Rozalimas raštuose pirmą kartą paminėtas 1767 m. Klovainių bažnyčios metrikų knygoje. Spėjama, kad tais metais pastatyta medinė Rozalimo bažnyčia ir įsteigta parapija. Gyvenvietė sparčiai augo XIX a. 2-ojoje pusėje.
Tarpukaris
[redaguoti | redaguoti vikitekstą],_first_half_of_the_20th_century,_Lithuania.jpg)
XX a. tarpukariu Rozalimas garsėjo ir kaip kurortas dėl šalia esančio didelio pušyno – sulaukdavo nemažai vasarotojų. Daugyvenėje buvo įrengtos maudyklės. Pirmosios Lietuvos respublikos žurnalistas Vincas Uždavinys dienoraštyje (F183-22) nuosekliai aprašė išvyką iš Kauno į Šeduvą ir Rozalimą 1932 m. gegužės 21–22 d. [6]
Sovietinė okupacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Po karo, Sovietų okupacijos metu Rozalimo apylinkėse veikė Algimanto apygardos Žaliosios rinktinės partizanai. Rozalimo NKVD rūsiuose žiauriai kankinami kaliniai slaptu rašteliu susisiekė su partizanais. Po kelių dienų, 1945 metų rugpjūčio 8-ąją miestelį užėmė 80 partizanų būrys, vadovaujamas kapitono Izidoriaus Pucevičiaus–Radvilos. Tikslas buvo tik išvaduoti kalinius. Apie artėjantį puolimą miestelio stribai žinojo ir spėjo jam pasiruošti, todėl kalėjimo durų išlaužti nepavyko. Žuvo 27 stribai ir enkavėdistai, 7 partizanai. Po atsitraukimo kapitonas Radvila žadėjo parengti naują puolimo planą, tačiau už poros savaičių žuvo stribų pasaloje.[7]
Sovietmečiu Rozalimas buvo apylinkės ir kolūkio „Į šviesią ateitį“ centras. Miestelyje buvo vidurinė mokykla, vaikų lopšelis-darželis, ambulatorija, 25 vietų ligoninė, vaistinė, buitinio gyventojų aptarnavimo paviljonas, pašto skyrius, taupomoji kasa, zoniniai kultūros namai, bibliotekos filialas, girininkija, 2 parduotuvės, pieninė, kelių remonto punktas.
Atkurta nepriklausomybė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1996 m. patvirtintas Rozalimo herbas. 2013 m. įrengtas Rozalimo pažintinis miško parko takas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1810–1915 m. | Rozalimo valsčiaus centras | Panevėžio apskritis |
| 1919–1947 m. | Panevėžio apskritis | |
| 1947–1950 m. | Radviliškio apskritis | |
| 1950–1995 m. | Rozalimo apylinkės centras | Pakruojo rajonas |
| 1995– | Rozalimo seniūnijos centras | Pakruojo rajono savivaldybė |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1868 m. Rozalime buvo 299 gyventojai, 2 krautuvės, 2 užeigos, užeiga („traktierius“), vyninė, policijos nuovada, Rozalimo valsčiaus valdyba, rusiška liaudies mokykla. XIX a. pabaigoje Rozalimas buvo miestelis Panevėžio apskrityje.[8]
1897 m. miestelyje gyveno 549 (265 žydai) gyventojai, veikė malūnas, 23 krautuvėlės. 1912 m. buvo apie 700 gyventojų, 20 krautuvių, sinagoga, vaistinė. 1938 m. gyventojų skaičius pasiekė 800, o 1959 m. beliko tik 551 gyventojas, kadangi buvo išžudyti žydai. Po to gyventojų skaičius dėl aplinkinių vietovių melioracijos ėmė augti. 1999 m. Rozalime buvo 985 gyventojai.
 | |||||||||
| 1868 m.*[3] | 1899 m.*[2] | 1902 m.[9] | 1923 m.sur.[10] | 1937 m. | 1959 m.sur.[11] | 1970 m.sur.[12] | 1979 m.sur.[13] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 107 | 200 | 351 | 713 | 674 | 548 | 685 | 896 | ||
| 1981 m.[14] | 1986 m.[15] | 1989 m.sur.[16] | 2001 m.sur.[17] | 2011 m.sur.[18] | 2021 m.sur.[19] | - | - | ||
| 880 | 951 | 980 | 928 | 746 | 714 | - | - | ||
| |||||||||
| |||||||||
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Miestelyje mirė ir buvo palaidotas liaudies skulptorius Jonas Danauskas (1861–1937). Čia yra nuo XIX a. pabaigos išlikusių jo koplytstulpių.
- Rozalime gimė visuomenės ir karinis veikėjas, pulkininkas Jonas Petruitis (1891–1943).
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pastatas centre
Svirnas
Apleisti pastatai
Senas postamentas su kryžiumi
Saugoma koplytėlė [20]
.jpg)
.jpg)
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Algimantas Miškinis. Rozalimas. Žiemgalos krašto praeitis. – Kaunas, 2007. – 142 p. – ISBN 9955-434-08-2
- Rozalimas. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 609 psl.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- 1 2 Розалинъ. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 27 (53) : Розавен — Репа. С.-Петербургъ, 1899., 1 psl. (rus.)
- 1 2 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 312 psl.
- ↑ Lietuvos heraldika (parengė Edmundas Rimša). – Vilnius, Baltos lankos, 2008. ISBN 978-9955-23-202-5 // psl. 354
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 181–184
- ↑ „Apie tarpukario Lietuvos žurnalisto Vinco Uždavinio kelionės aprašymą“. YouTube. Nuoroda tikrinta 2025-10-18.
- ↑ Vladas Vyšniūnas–Aušrelė: Ginkluotos rezistencijos eilėse. Eilinio partizano atsiminimai. I knyga, 2023 m., „Briedis“, 149-158 p.
- ↑ Rozalin. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IX (Poźajście — Ruksze). Warszawa, 1888, 827 psl. (lenk.)
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Rozalimas. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). – Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 104 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Rozalimas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 504 psl.
- ↑ Rozalimas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 572
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- ↑ „Objekto Nr. 9861 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
 |
PAKRUOJIS – 10 km | KLOVAINIAI – 8 km | | ||||||||
| Medikoniai – 7 km Vismantai – 13 km |
|
||||||||||
| Padubysys – 1 km Plaučiškiai – 7 km Pakalniškiai – 16 km |
Žvirbloniai – 6 km SMILGIAI – 14 km | ||||||||||
| ||||||||||||||