Pakruojo sinagoga
Pakruojo sinagoga | |
---|---|
Sinagoga 2019 m. pavasarį | |
Vieta | Pakruojis, Kranto g. 8 |
Statusas | Naudojama |
Savininkas | Pakruojo rajono savivaldybė |
Paskirtis | Kultūros įstaiga |
Pakruojo sinagoga – buvusi žydų sinagoga, stovinti Pakruojyje, Kranto g. 8., prie Kruojos slėnio šlaito. Seniausia iki šių dienų Lietuvoje išlikusi medinė sinagoga,[1] nuo 1992 m. įtraukta į Kultūros paveldo registrą.[2]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pakruojo sinagoga pastatyta 1801 m., baroko ir klasicizmo epochų sandūroje. Pastatyta iš medžio. 1885 m. buvo remontuota ir perdažyta. 16 m ilgio ir 12 m pločio pastatas iki šių dienų išsaugojo dviejų pakopų keturšlaitį stogą, tačiau buvę segmentinių arkų langai apkalti lentomis, o itin puošnus interjeras – sunaikintas. Sinagogos eksterjerui įtakos turėjo lietuvių liaudies architektūros formos, interjere dominavo žydų menui būdingi dekoro elementai ir simboliai, tapyboje – floros ir faunos motyvai. Itin puošnus ir įspūdingas buvęs šios sinagogos aron kodešas – trijų siaurėjančių į viršų tarpsnių, drožinėtas iš medžio ir dažytas.
1938 m. vykdytų tyrinėjimų metu sinagoga jau atrodė apleista. Kadangi šis statinys neturėjo krosnies, jame melstasi tik vasarą. Po Antrojo pasaulinio karo sinagoga buvo paversta kino teatru, o vėliau – sandėliu.
2009 m. sinagogoje kilo gaisras ir išdegė pusė pastato. 2010 m. kultūros paveldo departamentas ir Pakruojo rajono savivaldybė skyrė pinigų sinagogos išsaugojimui, ji buvo konservuojama (projekto autorė arch. Irena Staniūnienė). 2015-2016 m. sinagoga buvo restauruojama (projekto autorius arch. Rimas Valeckas).
Atkūrimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2017 m. baigta sinagogos pastato restauracija ir jo pritaikymas kultūrinėms reikmėms. 2017 m. gegužės mėnesį po restauracijos sinagoga buvo atidaryta, jos 3–jame aukšte įsikūrė Pakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio viešoji biblioteka. Apie šio krašto žydų istoriją bei kultūrą primena restauruotos sinagogos moterų balkone įkurta nuolat veikianti ekspozicija. Sinagoga tapo nauja kultūrine erdve – čia vyksta parodos, koncertai, susitikimai. Dėl geros akustikos patalpos tinkamos rengti aukšto lygio koncertus.
Pastatas išsaugotas kuo autentiškesnis. Jei rąstas buvo supuvęs tik iš dalies, tai sveikoji jo dalis palikta savo vietoje, o išpjautoji kruopščiai įklijuota. Viduje viena medinė kolona palikta originali. Taip pat čia eksponuojamas senas didžiulis lango rėmas, prilygstantis durims. Sodriai mėlynus tapetus restauratoriai atkūrė patys, nes netiko spaustuvių siūloma skaitmenine technika išgauta spalva. Meistrai salėje buvo patys pasigaminę improvizuotą tapetų cechą vien tam, kad sienos būtų kuo tiksliau atkurtos. Eksponuojami ir senųjų tapetų fragmentai. Neliko ypač gražaus drožinėto aron kodešo, tačiau pagal išlikusias interjero nuotraukas kruopščiai atkurta sienų bei lubų polichrominė tapyba. Visos lubos išpieštos įvairiais simboliniais gyvūnais – nuo žąsų iki mistinių gyvačių.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Pamatų stiprinimas, 2011 m.
-
Remontuojama sinagoga, 2011 m.
-
Žiemą, 2014 m.
-
Ekspozicija moterų balkono erdvėje
-
Vaizdas iš balkono
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/1348?rt=3&pl=4 Archyvuota kopija 2014-12-31 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ „Objekto Nr. 955 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Pakruojo biblioteka. Pakruojo sinagoga Archyvuota kopija 2019-05-25 iš Wayback Machine projekto.
- Atgaivintose sinagogose verda naujas gyvenimas
- Ernestas Vasiliauskas, Pakruojo sinagogų kompleksas = The Pakruojis Synagogue complex, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2020 metais, Vilnius, 2021.
|