Hlebavičiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Hlebavičiai
Hlebavičių herbas Leliva
Hlebavičių herbas Leliva
Kilmė etninė Lietuva.
Pradininkas Hlebas Vėževičius.
Titulas bajorai
Laikotarpis XV a.XVII a.
Šalys LDK

Hlebavičiai (lenk. Hlebowiczowie) – XV a.XVII a. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės (LDK) didikų giminė.

Giminė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Katalikai, kilę iš etninės Lietuvos. Pirmasis iš XV a. antrosios pusės žinomas giminės atstovas Hlebas Vėževičius. Per herbus (Lelija (herbas)Leliva) giminiavosi su tuo metu įtakingais didikais Manvydais. Dėl to ir dėl glaudžių ryšių su valdančiąja Jogailaičių dinastija iškilo jo sūnūs Jurgis, Stanislovas ir Petras Hlebavičius.

Hlebavičiai nuolat būdavo skiriami LDK rusiškų žemių (Smolenskas, Polockas, Vitebskas) vietininkais arba vaivadomis, neretai – centrinės valdžios pareigūnais (buvo Vilniaus ir Trakų vaivados, LDK maršalkos, iždininkai). Pasižymėjo XV a. pab.- XVI a. pirmosios pusės karuose su Maskvos didžiąja kunigaikštyste, dalyvavo pasiuntinybėse.

Žymiausi giminės atstovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paskutinis žymus LDK veikėjas iš Hlebavičių giminės – Smolensko vaivada Jurgis Karolis Hlebavičius (?-1669) – XVII a. vidurio karų su Rusija ir Švedija dalyvis. 1655 m. atsisakė pripažinti Švedijos karaliaus Karolio X Gustavo valdžią, nors buvo vedęs Kėdainių sutarties su švedais iniciatoriaus Jonušo Radvilos seserį Kotryną. Aktyviai dalyvavo rengiant 1667 m. Andrusovo paliaubų sutartį su Maskva. 1668-1669 m. – Vilniaus vaivada.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Rimvydas Petrauskas. Hlebavičiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 512 psl.