Pereiti prie turinio

E numeris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Maisto priedai neturėtų būti maišomi su maisto papildais
E101 riboflavino tirpalas (dar žinomas kaip vitaminas B2)

E numeriaimaisto priedų numeriai, naudojami maisto produktų etiketėse Europos Sąjungoje. Ši numeracijos tvarka atitinka Tarptautinę numeracijos sistemą (TNS), kurią nustatė Codex Alimentarius komitetas. Kasdieninėje kalboje E numeris dažnokai vadinamas E skaičiumi.

Europos Sąjungoje leidžiami naudoti tik dalį TNS išvardintų papildų (iš čia ir „E“ priešdėlis). Kita vertus į šį sąrašą nepatenka kai kurios atitinkamu tikslu iš seno vartojamos medžiagos, kurios savo (cheminės, genetinės) saugos ir naudingumo rodikliais net lenkia chemines, pvz., šviežių augalų fitoncidai ir eteriniai aliejai kaip konservantai (prisiminkime česnakų, imbiero „galiojimo laiką“), produktų rūkymas su augalais, cheminiu požiūriu negryni natūralūs ir džiovinti jūros dumbliai ir įvairios krakmolingos šaknys kaip tirštikliai, vaisių ir daržovių sultys kaip maisto dažikliai, maistiniai ir prieskoniniai augalai kaip antioksidantų šaltinis, kt. E skaičius dažnai tradiciškai nenurodomas ant kai kurių produktų, pvz., konservantų kiekis sveriamuose produktuose (vaisių apdorojimo paviršinės medžiagos, konservantai ir panašios medžiagos mišrainėse, sveriamuose saldainiuose).

Lietuvoje leidžiami maisto priedai išvardinti Lietuvos higienos normoje HN53-1995 „Leidžiami vartoti maisto priedai“ ir jos priede HN 53-1:2001 „Leidžiamos vartoti kvapiosios medžiagos ir kvapiųjų medžiagų gamybos žaliavos“.

E numeriai taip pat naudojami ir kitose šalyse: Australijoje, Naujojoje Zelandijoje bei Izraelyje. Jie pamažu populiarėja ir Šiaurės Amerikoje, ypač Kanadoje.

Dėl kai kurių maisto priedų vyksta didelės diskusijos, kai kurios šalys yra uždraudusios jų naudojimą. Manoma, kad nitratai E250, E251, E252 gali sukelti tiesiosios žarnos vėžį, dažikliai E124, E131 – įvairias alergijas ir osteoporozę.

Kai kurie iš E numeriais žymimų maisto priedų leidžiami naudoti kitose šalyse, bet draudžiami pačioje ES, pvz., E425, E128. Rusijoje yra draudžiami šie priedai: E121, E123, E216, E217, E240.

Keletas Lietuvos rinkoje esančių produktų pavyzdžių, kuriuose yra naudojami maisto priedai:

Vieni maisto priedai yra pavojingi, kiti tikrai saugūs, pvz., citrinų rūgštis, pieno rūgštis, sacharozė (cukrus). Visgi dalis maisto priedų yra ksenobiotikai, t. y., žmogaus sukurtos, anksčiau gamtoje neegzistavusios medžiagos; o kitų, nors ir natūralių, dažnokai maiste susidaro gamtai nebūdingos koncentracijos, pvz., sacharozės (cukraus) arba natūraliai žmogus jų gautų retai, ne kasdien ir jo organizmas be vargo susitvarkytų netgi su nelabai naudingomis medžiagomis, pvz., kai kuriais konservantais. Reikia įvertinti ir tai, kad maisto priedų gamybos (sintezės) procesas skirtingose šalyse gali skirtis, ir tai taip pat atsiliepti jų saugai. Pvz., sintetinė acto rūgštis arba citrinų rūgštis, gaunama mikrobiologinės sintezės metu, gali turėti sunkiųjų metalų.

Klasifikacija pagal skaičių intervalą

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
100–199
Dažikliai
100–109 geltonieji
110–119 oranžiniai
120–129 raudonieji
130–139 mėlynieji ir violetiniai
140–149 žalieji
150–159 rudieji ir juodieji
160–199 kiti
200–299
Konservantai
200–209 sorbatai
210–219 benzoatai
220–229 sulfitai
230–239 fenoliai ir formatai (metanoatai)
240–259 nitratai
260–269 acetatai (etanoatai)
270–279 laktatai
280–289 propionatai (propanoatai)
290–299 kiti
300–399
Antioksidatoriai (antioksidantai) ir rūgštingumą reguliuojančios medžiagos
300–305 askorbatai (vitaminas C)
306–309 tokoferolis (vitaminas E)
310–319 galatai ir eritornatai
320–329 laktatai
330–339 citratai ir tartratai
340–349 fosfatai
350–359 malatai ir adipatai
360–369 sukcinatai ir fumaratai
370–399 kiti
400–499
Tirštikliai, stabilizatoriai ir emulsikliai
400–409 alginatai
410–419 natūralūs sakai
420–429 kitos natūralios medžiagos
430–439 polioksieteno junginiai
440–449 natūralūs emulsikliai
450–459 fosfatai
460–469 celiuliozės junginiai
470–489 riebalų rūgštys ir jų junginiai
490–499 kiti
500–599
Rūgštingumą (pH) reguliuojančios medžiagos ir lipnumą mažinančios medžiagos
500–509 mineralinės rūgštys ir bazės
510–519 chloridai ir sulfatai
520–529 sulfatai ir hidroksidai
530–549 šarminių metalų junginiai
550–559 silikatai
570–579 stearatai ir gliukonatai
580–599 kiti
600–699
Aromato ir skonio stiprikliai (skanikliai)
620–629 glutamatai
630–639 inozinatai
640–649 kiti
700–799
Antibiotikai
710–713
900–999
Įvairios medžiagos
900–909 vaškai
910–919 sintetinės glajinės medžiagos
920–929 duonos ir miltų savybes gerinančios medžiagos
930–949 fasavimo/pakavimo dujos
950–969 saldikliai
990–999 putodariai
1100–1599
Papildomos cheminės medžiagos
Naujosios cheminės medžiagos, kurių negalima priskirti jokioms kitoms medžiagoms pagal standartinę klasifikaciją

Pastaba: Ne visos vienai klasei priskiriamos medžiagos yra nurodytame intervale. Daug cheminių medžiagų, ypatingai E400–499 intervale, gali būti naudojamos įvairiais tikslais.

Visas sąrašas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

E100–E182 (dažikliai)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

E200–E299 (konservantai)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

E300–E399 (antioksidatoriai (antioksidantai), rūgštingumą reguliuojančios medžiagos)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

E400–E499 (tirštikliai, stabilizatoriai, emulsikliai)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

E500–E599 (rūgštingumą reguliuojančios medžiagos, lipnumą mažinančios medžiagos)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

E600–E699 (aromatą ir skonį stiprinančios medžiagos)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

E700–E713 (antibiotikai)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

E900–E999 (įvairūs)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

E1000–E1999 (papildomos cheminės medžiagos)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Zita Dzedulionienė. Chemija: vadovėlis VIII–X klasei: suaugusiųjų ir savarankiškam mokymuisi. Kaunas: Šviesa, 2009, 201–203 p. ISBN 978-5-430-05433-5.