Sterkulijų lipai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Sterkulijų lipai
Karaya.svg
Sisteminis (IUPAC) pavadinimas
CAS numeris 9000-36-6
PubChem 11019
Cheminė formulė C₂₃H₃₀ClNO₂
Molinė masė
SMILES CCC(=O)C(CC(C)N1CCOCC1)(C2=CC=CC=C2)C3=CC=CC=C3.Cl
Rūgštingumas (pKa)
Bazingumas (pKb)
Valentingumas
Fizinė informacija
Tankis
Išvaizda
Lydymosi t°
Virimo t°
Lūžio rodiklis (nD)
Klampumas
Tirpumas H2O
Šiluminis laidumas
log P
Garavimo slėgis
kH
Kritinis santykinis drėgnumas
Farmakokinetinė informacija
Biotinkamumas
Metabolizmas
Pusamžis
Pavojus
MSDS
ES klasifikacija
NFPA 704
Žybsnio t°
Užsiliepsnojimo t°
R-frazės
S-frazės
LD50
Struktūra
Kristalinė struktūra
Molekulinė forma
Dipolio momentas
Simetrijos grupė
Termochemija
ΔfHo298
Giminingi junginiai
Giminingi polisacharidai
Giminingi junginiai
Giminingos grupės
Gailioji sterkulija, kuri išskiria lipus

Sterkulijų lipai (angl. gum karaya), E416 – lipai, išsiskiriantys iš sterkulijų (Sterculia) genties medžių – gailiosios sterkulijos (Sterculia urens Roxb.), taip pat iš vilnotosios sterkulijos (S. villosa), dygiosios sterkulijos (S. tragacantha) ir kitų rūšių sterkulijų.[1]

Kiti pavadinimai: karaya, indinis tragakantas (angl. Indian tragacanth), Bassora tragacanth, kadaya, mucara, kadira, katila, kullo.[2]

Sterkulijų lipus komerciškai naudoja apie 100 m. Juos plačiai ėmė naudoti XX a. pirmoje pusėje, tuomet juos naudojo kaip pigesnį tragakanto pakaitalą.[3] Vėliau pasirodė, kad sterkulijų lipai pasižymi naudingesnėmis savybėmis nei tragakantas ir yra pigesni.

Tradiciškai Indija yra didžiausias sterkulijų lipų gamintojas ir eksportuotojas. Vis daugiau lipų eksportuoja Afrikos šalys.

Lipai yra rūgštinis polisacharidas, sudarytas iš monosacharidų galaktozės, ramnozės ir galakturono rūgšties.

Sterkulijų lipų kokybė priklauso nuo nešvarumų pašalinimo lygio. Maistinės kokybės lipai paprastai būna nuo baltos iki rausvai pilkos spalvos, silpno acto kvapo.[4] Farmacinės kokybės – beveik skaidrūs.[5]

Sterkulijų lipai yra mažiausiai tirpūs iš augalinių komercinių lipų, bet sparčiai sugeria vandenį ir brinksta. Net 1 % koncentracijos koloidinis tirpalas būna klampus. Brinkimo geba labai priklauso nuo acetilo grupių. Šarmais deacetilinti lipai geriau tirpsta vandenyje. Kai lipų koncentracija artėja link 4 % van deniniai tirpalai virsta geliais. Skirtingai nei kiti lipai, sterkulijų lipai brinksta ir 60 % etanolio tirpale. Kituose organiniuose tirpikliuose netirpsta. Šie lipai gali sugerti iki 100 kartų daugiau vandens nei sveria patys. Lipai yra dalinai acetilinti, todėl juos laikant išsiskiria šiek tiek acto rūgšties.

Sterkulijų lipai naudojami kaip maisto tirštiklis ir emulsiklis, kaip liuosuojamieji. Kaip maisto priedas žymimas E416. Juos taip pat naudoja kosmetikos gaminiuose, plaukų lake, losjonuose,[6] Juos taip pat naudoja tragakantui (irgi lipai) skiesti, nes jų savybės panašios.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Tyler VE. Pharmacognosy. Philadelphia, PA: Lea & Febiger; 1981
  2. Leung AY. Encyclopedia of Common Natural Ingredients Used In Food, Drugs, and Cosmetics. New York, NY: J. Wiley and Sons; 1980.
  3. Verbeken D, Dierckx S, Dewettinck K. Exudate gums: occurrence, production, and applications. Appl Microbiol Biotechnol . 2003;63:10-21.
  4. Leung AY. Encyclopedia of Common Natural Ingredients Used In Food, Drugs, and Cosmetics. New York, NY: J. Wiley and Sons; 1980.
  5. Morton JF. Major Medicinal Plants. Springfield, IL: CC Thomas; 1977.
  6. Der Marderosian AH, Liberti LE. Natural Product Medicine. Philadelphia, PA: G.F. Stickley Co.; 1988.