Stabilizatorius
Stabilizatorius – maisto priedas, padedantis išsaugoti jo struktūrą. Įprasta naudojimo paskirtis – užkirsti kelią aliejaus, vandens emulsijų atsiskyrimui tokiuose produktuose kaip salotų padažas, ledo kristalų susidarymui užšaldytuose produktuose.[1]
Pateikiami tokie dažniausiai naudojamų stabilizatorių pavyzdžiai: vyno rūgšties natrio (E 335) ir kalio (E 336) druskos, algino rūgštis bei jos dariniai (nuo E 400 iki E 405), agaras (E 406), karageninas, pupenės (E 412), saldžiųjų ceratonijų (E 410), tragakanto (E 413) dervos, pektinai, metilceliuliozė bei jos dariniai, riebalų rūgščių natrio, kalio, kalcio, magnio druskos (E 470).[2]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Alan Imeson (2011), Food Stabilisers, Thickeners and Gelling Agents, John Wiley & Sons, ISBN 978-1-4443-6033-2
- ↑ Jonas Vitkus (2019-05-31) [2008-12-22]. Gintarė Viselgienė (red.). „maisto priedai“. VLE. Nuoroda tikrinta 2025-08-15.
|
Šis straipsnis apie maistą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |