Stabilizatorius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Stabilizatoriusmaisto priedas, padedantis išsaugoti jo struktūrą. Įprasta naudojimo paskirtis – užkirsti kelią aliejaus, vandens emulsijų atsiskyrimui tokiuose produktuose kaip salotų padažas, ledo kristalų susidarymui užšaldytuose produktuose.[1]

Pateikiami tokie dažniausiai naudojamų stabilizatorių pavyzdžiai: vyno rūgšties natrio (E 335) ir kalio (E 336) druskos, algino rūgštis bei jos dariniai (nuo E 400 iki E 405), agaras (E 406), karageninas, pupenės (E 412), saldžiųjų ceratonijų (E 410), tragakanto (E 413) dervos, pektinai, metilceliuliozė bei jos dariniai, riebalų rūgščių natrio, kalio, kalcio, magnio druskos (E 470).[2]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Alan Imeson (2011), Food Stabilisers, Thickeners and Gelling Agents, John Wiley & Sons, ISBN 978-1-4443-6033-2
  2. Jonas Vitkus. Maisto priedai. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-11-25.