Pieno rūgštis
| Pieno rūgštis | |
|---|---|
 
| |
| Sisteminis (IUPAC) pavadinimas | |
| D/L-pieno rūgštis, (R)-pieno rūgštis | |
| CAS numeris | [50-21-5], L: [79-33-4], D: [10326-41-7], D/L: [598-82-3] |
| Cheminė formulė | C3H6O3 |
| Molinė masė | 90,08 g/mol |
| SMILES | CC(0)C(=0)0 |
| Rūgštingumas (pKa) | 3,85 |
| Bazingumas (pKb) | |
| Valentingumas | |
| Fizinė informacija | |
| Tankis | |
| Išvaizda | |
| Lydymosi t° | L: 53 °C, D: 53 °C, D/L: 16,8 °C |
| Virimo t° | 122 °C @ 12 mmHg |
| Lūžio rodiklis (nD) | |
| Klampumas | |
| Tirpumas H2O | |
| Šiluminis laidumas | |
| log P | |
| Garavimo slėgis | |
| kH | |
| Kritinis santykinis drėgnumas | |
| Farmakokinetinė informacija | |
| Biotinkamumas | |
| Metabolizmas | |
| Pusamžis | |
| Pavojus | |
| MSDS | |
| ES klasifikacija | |
| NFPA 704 | |
| Žybsnio t° | |
| Užsiliepsnojimo t° | |
| R-frazės | |
| S-frazės | |
| LD50 | |
| Struktūra | |
| Kristalinė struktūra | |
| Molekulinė forma | |
| Dipolio momentas | |
| Simetrijos grupė | |
| Termochemija | |
| ΔfH |
|
| Giminingi junginiai | |
| Giminingi grupė | |
| Giminingi junginiai | |
| Giminingos grupės | |
Pieno rūgštis (jos druskos - laktatai), yra organinė rūgštis, dalyvaujanti įvairiuose biocheminiuose procesuose. Pieno rūgštį pirmąkart išskyrė švedų chemikas Karlas Vilhelmas Šėlė (Carl Wilhelm Scheele) 1780 m. Maisto produktų sudėtyje žymima E numeriu E270.
Pieno rūgštis ir fizinis krūvis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pieno rūgštis gaminasi raumenyse esant intensyviam fiziniam krūviui, kai organizmas nebespėja aprūpinti raumenų deguonimi. Tuomet energija gaunama anaerobiškai skaidant gliukozę iki piruvato (glikolizė), kuris po to verčiamas laktatu. Paplitusi nuomonė, kad padidėjusi proteinų koncentracija ląstelėse, raumenų nuovargis ir skausmas yra tiesiogiai susiję su pieno rūgšties koncentracijos padidėjimu, nėra teisinga. Iš tiesų tai lemia kiti su anaerobiniu skaidymu susiję procesai.
Didžioji dalis pieno rūgšties įprastai iš raumenų per kraują pernešama į kepenis. Čia dalis skaidoma iki anglies dvideginio ir vandens, kita dalis panaudojama gaminti gliukozei, kurią kraujas perneša atgal į raumenis. Gliukozės gamyba iš pieno rūgšties vadinama gliukoneogeneze.
Pieno rūgštis maiste[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pieno rūgštis randama rauginto pieno produktuose - kefyre, rūgpienyje, sūriuose, jogurte. Taip pat pieno rūgštis užkonservuoja raugintus kopūstus, agurkus.
