Natris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Natris (Na)
Na-TableImage.png
Periodinė grupė Šarminis metalas
Atomo numeris 11
Išvaizda Balkšvas metalas
Na,11.jpg
Atomo savybės
Atominė masė
(Molinė masė)
22,989768 а.m.v. (g/mol)
Atomo spindulys 190 pm
Jonizacijos energija
(pirmas elektronas)
495,6(5,14) kJ/mol (eV)
Elektronų konfigūracija [Ne] 3s1
Cheminės savybės
Kovalentinis spindulys 154 pm
Jono spindulys 97 (+1e) pm
Elektroneigiamumas 0,93 (pagal Polingą)
Elektrodo potencialas -2,71 V
Oksidacijos laipsniai 1
Termodinaminės savybės
Tankis 0,971 g/cm³
Šiluminė talpa 1,222 J/(K·mol)
Šiluminis laidumas 142,0 W/(m·K)
Lydymosi temperatūra 370,96 K
Lydymosi šiluma 2,64 kJ/mol
Virimo temperatūra 1156,1 K
Garavimo šiluma 97,9 kJ/mol
Molinis tūris 23,7 cm³/mol
Kristalinė gardelė
Kristalinė gardelė kubinė, tūriškai centruota
Gardelės periodas 4,230 Å
Natrio gabalai

Natris – cheminis elementas, šarminis metalas, žymimas Na. Atominis skaičius – 11. Kambario temperatūroje – minkštas balkšvas metalas, ore iš lėto oksiduojasi, sudarydamas Natrio oksidą, pakaitintas – užsidega. Su vandeniu reaguoja, sudarydamas natrio šarmą (natrio hidroksidą), išskirdamas iš vandens vandenilį. Reakcijos metu išsiskiria daug šilumos, dėl to gali įvykti sprogimas. Panašias į Natrio chemines savybes turi kalis. Labiausiai žinomas natrio junginys – natrio chloridas (valgomoji druska).

Natris naudojamas atominėse elektrinėse kaip šilumnešis, dėl šios priežasties branduolinio reaktoriaus paleidimas gali užtrukti 1 savaitę laiko, nes norint jį paleisti, natrį reikia tolygiai išlydyti.

Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Natris būdavo aptinkamas šarminiuose junginiuose iš augalinių pelenų, kuriuose gausu šarminių medžiagų, todėl arabai ir hebrajai elementą pavadino vardu – neter.

Natris organizme[taisyti | redaguoti kodą]

Natris organizme reikalingas ląstelių osmosiniam slėgiui ir membranų pralaidumui palaikyti; veikia vandens balansą organizme; reguliuoja kraujo pH; stimuliuoja.

Vikiteka