Manitas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Manitolis, manitas, E421saldiklis, natūralus angliavandenis alkoholis, esantis daugelyje augalų (spygliuočiuose, jūros dumbliuose, grybuose. Pramoniniu būdu išgaunamas iš gliukozės (dekstrozės). Priskiriamas tūringiesiems saldikliams.

Dalinai karbohidruotas alkoholis yra cheminis apibrėžimas, manitolio sudėtyje alkoholio (etanolio) nėra.

Maisto priedas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Europos Sąjungos E numerių sąraše esantis E421 kaip saldiklis, tešlos kildiklis, lipnumą reguliuojanti medžiaga.

Vartojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Manitolis vartojamas kaip mažo kaloringumo saldiklis, ypač produktuose, skirtuose diabetu sergantiems žmonėms. Taip pat kaip tešlos kildiklis daugeliui duonos ir konditerijos gaminių.

Rekomenduojama paros norma iki 160 mg/kg kūno svorio. Per didelė dozė gali sukelti stiprų viduriavimą, gali pūsti vidurius, todėl neleidžiama vartoti vaikams, žmonėms, jautriems aspirinui. Taip pat gali stimuliuoti astmos priepuolius bei pabloginti inkstų funkciją.

Poveikis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Manitolis didžia dalimi organizmo absorbuojamas ir panaudojamas medžiagų apykaitos procesuose kaip ir gliukozė. Likusi dalis fermentuojama storojoje žarnoje. Fermentacijos metu išsiskiria dujos, kurios gali sukelti dujų kaupimąsi ir pūtimą. Netoleruojantiems jo žmonėms gali paleisti vidurius. Pašalinis poveikis atsiranda vienu metu suvartojus 25-30 gramų, ši dozė žymiai didesnė nei įprastai naudojama maiste.

Sergantiems cukralige gaminami produktai su šiuo cukraus pakaitalu gali sukelti viduriavimą ir vidurių putimą. Dažnai dedamas į kramtomąją gumą.