Talkas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Talkas
Talc.jpg
Savybės
Kategorija Mineralas, Silikatų klasė, filosilikatų grupė
Cheminė formulė magnio silikato hidroksidas, Mg3Si4O10(OH)2
Identifikacija
Spalva balta, pilka iki žalsvos
Brėžis Baltas
Kristalo sistema Monoklininė
Skalumas tobulas
Lūžimai nelygūs
Kietumas pagal
Moso skalę
1
Blizgesys vaško ar perlo
Lūžio rodiklis nepermatomas
Specifinis tankis 2,5-2,8

Talkas silikatų klasės mineralas. Chemiškai tai magnio silikato hidroksidas. Cheminė formulė (Mg3Si4O10(OH)2). Dėl panašumo į muilą vadinamas muilo akmeniu.

Kietumas pagal Moso skalę yra 1.

Talkas gali būti baltos, pilkos, žalsvos ir beveik sidabrinės spalvos.

Talko atmainos:

  • Statitas – tankus masyvus talkas
  • Minesotaitas – minerale yra geležies priemaiša (iki 50 %)
  • Vilemseitas – minerale didelė nikelio priemaiša
  • Agalitas – smulkiapluoštinė atmaina
  • Taurusis talkas – permatomas šviesus talkas

Susidarymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Talkas – metamorfinis mineralas susidaro metamorfizuojantis magnio mineralams tokiems kaip serpentinas, piroksenas, amfibolas, olivinas ir kitiems kai juos veikia anglies dioksidas ir vanduo.

Serpentinas + Anglies dioksidas → Talkas + Magnezitas + Vanduo

Talkas taip pat formuojasi kai reaguoja dolomitas ir silicio dioksido mineralai (kvarcas, chalcedonas ir t. t.). Ši reakcija yra tipinė skarnifikacijos reakcija.

Dolomitas + Kvarcas + Vanduo → Talkas + Kalcitas + Anglies dioksidas

Talkas taip pat susidaro magnio turtingiems chloritams reaguojant su kvarcu

Chloritas + KvarcasKianitas + Talkas + H2O

Panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Talkas naudojamas sumaltas ir barstomas ant gaminių, kad pastarieji nesuliptų. Taip pat naudojamas popieriaus ir gumos pramonėje, parfumerijai, kosmetikai.[1]

Pavojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dažnai įkvėpiant talko dulkes išsivysto liga talkozė. Ją dažniausiai serga žmonės, kasantys talką.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Giedrius Bičkauskas, Antanas Brazauskas, Arūnas Kleišmantas, Gediminas Motuza. Bendrosios geologijos pratybos. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2011, 50 p. ISBN 978-609-459-047-4.

Vikiteka