Vitaminas C

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Vitaminas C
Ascorbic-acid-from-xtal-1997-3D-balls.png
Bendri duomenys
Cheminė formulė C6H8O6
Molekulinė masė 176,13 g/mol
Vitamino savybės
Tirpsta Vandenyje
RDA (suaugusiam vyrui) 60 mg/dieną
RDA (suaugusiai moteriai) 60 mg/dieną
Trūkumo simptomai
Pertekliaus simptomai
  • pykinimas
  • vėmimas
  • viduriavimas
  • inkstų akmenys (l.retai)
Pagrindiniai šaltiniai

Vitaminas C (dar kartais vadinamas askorbo rūgštimi) – tai vandenyje tirpstantis vitaminas, reikalingas kai kurioms organizmo funkcijoms. Dauguma gyvūnų patys sintezuoja šį vitaminą, bet kai kurie gyvūnai (įskaitant žmones ir kitus primatus) to negali. Pirmą kartą vitaminas išskirtas 1928 m., o 1932 m. įrodyta jo nauda užkertant kelią skorbutui (iš ko ir kilo vienas iš pavadinimų: a + skorb).

Vitaminas C yra askorbo rūgšties L-enantiomeras. Komerciškai naudojamas vitaminas C yra askorbo rūgšties, natrio askorbato ir kitų askorbatų mišinys.

Atradimas ir istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žmonės nuo senovės žinojo, kad šviežias augalinis maistas yra būtina dietos dalis siekiant apsisaugoti nuo ligų. Tai ypač buvo svarbu žmonėms, gyvenantiems ekstremaliose teritorijose. Pavyzdžiui, arkties zonos gyventojai naudojo pušų spyglių užpilus, o dykumose gyvenantys – sausroms atsparių medžių lapus.

Citrusiniai vaisiai – vienas iš vitamino C šaltinių

Augalinio maisto nauda siekiant išgyventi apsupties ar ilgos jūrinės kelionės metu taip pat žinoma nuo seno. XVII amžiuje laivo chirurgas Ričardas Vudalas (Richard Woodall) knygoje „Chirurgo pagalbininkas“ (Surgeon’s Mate) ligų prevencijai ir gydymui rekomendavo citrinų sultis.

Moksliškai pagrįsti skorbuto priežastis pirmasis 1747 m. pabandė laivo chirurgas Džeimsas Lindas, kuris daliai įgulos duodavo citrinų sulčių prie įprasto raciono, o kitai daliai nedavė. Eksperimentas parodė, kad citrinų sultys tikrai padeda išvengti ligos.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Augaliniai šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vitamino C gausu citrusiniuose vaisiuose (limetose, citrinose, apelsinuose, greipfrutuose), pomidoruose, bulvėse, ypač jo daug svogūnų galvose. Taip pat vitamino C yra papajose, brokoliuose, Briuselio kopūstuose, juoduosiuose serbentuose, braškėse, žiediniuose kopūstuose, špinatuose, kiviuose.

Vitamino C kiekis vaisiuose priklauso nuo dirvožemio, klimato, šviežumo, laikymo sąlygų, ruošimo būdo. Apytiksliai vitamino kiekiai įvairiuose vaisiuose (kiekis pateikiamas miligramais 100-e gramų):

Vaisius Kiekis
Vaistinė juodmirtė 2800
Erškėčio vaisius 2000
Malpigija 1600
Zizifas 500
Baobabas 400
Juodasis serbentas 200
Guava 100
Kivis 90
Brokolis 90
Gervuogė
(plunksnalapės gervuogės)
80
Raudonasis serbentas 80
Briuselio kopūstas 80
Rambutanas 70
Persimonas 60
Papaja 60
Braškė 50
Apelsinas 50
Vaisius Kiekis
Citrina 40
Žiedinis kopūstas 40
Greipfrutas 30
Mandarinas 30
Marakuja 30
Špinatas 30
Kopūstas, šviežias žalias 30
Melionas 30
Avietė 25
Limeta 20
Mangas 20
Pomidoras 10
Mėlynė 10
Ananasas 10
Azimina 10
Vaisius Kiekis
Vynuogė 10
Abrikosas 10
Slyva 10
Arbūzas 10
Bananas 9
Morka 9
Avokadas 8
Laukinė obelis 8
Persikas 7
Obuolys 6
Gervuogė 6
Ridikas 5
Kriaušė 4
Salota 4
Agurkas 3
Figa 2
Šilauogė 1


Gyvūniniai šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dauguma gyvūnų patys sintetina vitaminą C, jis kaupiamas inkstuose (driežai, paukščiai) arba kepenyse (žinduoliai, kai kurie paukščiai). Dauguma žuvų, paukščių, kai kurių rūšių šikšnosparniai ir kiaulės bei dauguma primatų šio vitamino nesintetina.

Silpnai virta ar kepta mėsa – pagrindinis eskimų vitamino C šaltinis[reikalingas šaltinis].

Savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vitaminas C jautrus karščiui, šviesai, drėgmei, reaguoja su deguonimi. Ruošiant maistą prarandama apie 40 proc. vitamino.

Funkcijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vitaminas C reikalingas:

  • kaip pagalbinė medžiaga hidroksilacijoje,
  • dopamino, noradrenalino ir adrenalino sintezei nervinėje sistemoje arba adrenalinėse liaukose,
  • karnitino, reikalingo energijos perdavimui, sintezei,
  • kaip stiprus antioksidantas.

Poreikis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rekomenduojama paros norma suaugusiam žmogui – 60 mg, nėščioms moterims – 80 mg, žindančioms – 100 mg. Gerokai daugiau vitamino reikia ištikus stresui, kilus infekcijos pavojui ir valgant daug baltymų turintį maistą. Rūkančių žmonių organizmas absorbuoja tik 60 proc. vitamino C; absorbcija taip pat sumažėja vartojant vitaminą kartu su saldumynais.

Stoka (trūkumas)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Esant askorbo rūgšties trūkumui organizme, susergama skorbutu – avitaminozės forma su tokiais simptomais:

  • dantų kritimas,
  • per didelis kraujavimas,
  • kraujo audinių trapumas,
  • prastas gijimas,
  • pažeistas imunitetas,
  • nežymi anemija.

Perteklius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vitamino C perdozavimas pasitaiko labai retai; jo požymiai – pykinimas, vėmimas. Ypatingai retais atvejais gali atsirasti inkstų akmenų. 10 gramų paros dozė gali sukelti viduriavimą.


taisyti Vitaminai  
Vitaminas A | Vitaminas C | Vitaminas D | Vitaminas E | Vitaminas K | Cholinas | Liuteinas

B grupės vitaminai: Tiaminas | Riboflavinas | Niacinas | Pantoteno rūgštis | Biotinas | Piridoksinas | Folio rūgštis | Kobalaminas