Esteris
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Esteris – organinis junginys, turintis R1–COOR2 funkcinę grupę (R1, R2 – radikalai, gali būti vienodi arba skirtingi). Esteriai gaunami alkoholiams reaguojant su karboksirūgštimis.
Gavimo schema
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- R1COOH+ R2OH ↔ R1COOR2 + H2O
Šios reakcijos vykimo sąlyga yra stiprios rūgšties, pvz., H2SO4, arba vandens atėmėjo, pvz., bevandenis vario (II) sulfatas, dalyvavimas. Ši esterių susidarymo reakcija vadinama Fišerio esterifikacijos reakcija.
Riebalai – glicerolio ir riebalų rūgščių esteriai.
Gaminamo esterio išeiga padidėja naudojant vandenį sugeriančias medžiagas (pvz., koncentruotą H2SO4) arba nuolat iš reakcinio mišinio pašalinant pasigaminantį esterį.
Nomenklatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]IUPAC nomenklatūroje esterių galūnė yra -atas. Pvz.:
- C2H5COOC2H5 – etilpropanoatas
- CH3COOCH3 – metilacetatas
- CH3COOCH2CH2CH2CH2CH3 – pentilacetatas
Fizikinės savybės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Lengvesni už vandenį
- Lakūs.
- Aliejingos konsistencijos
- Nedidelės molekulinės masės esteriai tirpūs vandenyje, o didelės – netirpūs.
- Malonaus kvapo skysčiai, pvz.:
Cheminės savybės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Esteriai hidrolizuojasi. Hidrolizė vykdoma rūgščioje terpėje:
- CH3COOCH3 + H2O ↔ CH3COOH + CH3OH
Galima hidrolizuoti ir šarmais, kaitinant:
- CH3COOCH3 + NaOH → CH3COONa + CH3OH
- CH3COONa + H2SO4 → CH3COOH + NaHSO4
Panaudojimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Kvepalų gamybai.
- Kosmetikos gamybai.
- Maisto pramonėje.
- Medicinos preparatų gamybai.
- Lakų gamybai.