Alergija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Alergija (gr. allos 'kitas, kitoks' + ergeia 'veikimas, veikla, atsakas') – tai ypač jautri organizmo reakcija alergenams (kai kuriems aplinkos faktoriams: cheminėms medžiagoms, mikrobams bei jų veiklos produktams, maisto produktams ir kt.), į kuriuos kiti visai nereaguoja.

Pirmą sykį alergenams patekus į organizmą, jame per 2-21 dienas (priklausomai nuo alergeno kiekio, organizmo savybių) susidaro antikūnų, vadinamų imunoglobulinais. Jau esant pakankamam antikūnų kiekiui ir vėl patekus specifiniam alergenui (prieš kurį yra pasigaminusių antikūnų), gali įvykti alerginė reakcija. Laikotarpis tarp alergeno patekimo ir antikūnų pasigaminimo vadinamas sensibilizacijos (alergizacijos) periodu.

Pati alergija dar nereiškia ligos ar liguistos būsenos: klinikinių jos požymių tik tada, kai įsijautrinusiam žmogui patenka alergenas ir tam alergenui pasigamina antikūnų. Manoma, kad alergija yra paveldima, bet tai nereiškia, kad alergiškam žmogui būtinai teks sirgti alergine liga.

Alergija žinoma nuo senų laikų. Dar senovės gydytojas Hipokratas savo darbuose aprašė atvejus, kai alergija kai kuriems maisto produktams sukėlė dilgėlinę ir sutrikdė skrandžio bei žarnyno veiklą.

Termino kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Terminą 1906 m. pirmas pasiūlė austrų gydytojas Klemensas Johanas Pirkė.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Alerginės ligos