Papio kanalas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Papio kanalas, Merkio-Vokės kanalas – kanalas, jungiantis Merkį ties Žagarine (Šalčininkų rajono savivaldybės teritorija) su Voke per Papio ežerą, iš kurio išteka Vokė.

Kanalas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ilgis 3 km, plotis 9–12 m. Krantai 1,5–2 m aukščio. Gylis 2 m. Vidutinis nuolydis 0,6 m/km. Srovės greitis 0,2 m/s. Vandens debitas ties Žagarine: vidutinis 3,25 m., didžiausias 22,2 m/s.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Merkio-Vokės kanalas iškastas apie 1930 m.; jo paskirtis – nukreipti dalį Merkio vandens į Vokę Grigiškių popieriaus fabriko, pastatyto prie Vokės 1923 m., reikmėms. Vandens kiekį kanale reguliavo dvi skydinės užtvankos: viena Merkyje, kita – kanalo pradžioje. 1983 m. Merkyje, sugriuvusios užtvankos vietoje, pastatytas reguliuojamasis šliuzas, o kanalo pradžioje (angoje) – stačiakampis betoninis latakas. Juo nuteka daugiau kaip 80% Merkio vandens. Žemiau užtvankos Merkys tampa mažu, išsekusiu, užžėlusiu, vingiuotu upeliu.

Prie Merkio-Vokės kanalo įsikūrusi Baltoji Vokė, yra žuvininkystės tvenkinių.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Algirdas RainysMerkio-Vokės kanalas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 712 psl.