Jašiūnai
Kitos reikšmės – Jašiūnai (reikšmės).
| Jašiūnai | ||
|---|---|---|
| ||
  Jašiūnai |
||
| Koordinatės | 54°26′17″š. pl. 25°19′16″r. ilg. / 54.438°š. pl. 25.321°r. ilg.Koordinatės: 54°26′17″š. pl. 25°19′16″r. ilg. / 54.438°š. pl. 25.321°r. ilg. | |
| Apskritis |  Vilniaus apskritis
| |
| Savivaldybė |  Šalčininkų rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Jašiūnų seniūnija | |
| Gyventojų | 2 383 | |
 Vikiteka |
Jašiūnai | |
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Jaszuny, rus. Яшуны[2] | |
Jašiūnai – miestelis Šalčininkų rajono savivaldybėje, prie kelio A15 Vilnius–Lyda , 18 km į pietus nuo Vilniaus. Seniūnijos centras, 7 seniūnaitijos (Centrinė, Lydos, Merkio, M. Balinskio, Naujoji, J. Sniadeckio, Užupio). Miestelyje stovi Jašiūnų Šv. Onos bažnyčia (pastatyta 1929 m.), dvaro pastatų ansamblis (rūmai pastatyti 1828 m.) su parku, veikia 3 vidurinės mokyklos (1-oji, „Aušros“ ir M. Balinskio), biblioteka, paštas (LT-17038), lenkų kultūros centras.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Jašiūnai įsikūrę Rūdninkų girios rytiniame pakraštyje, prie Merkio upės. Yra žvyro telkinys. 2 km į šiaurės vakarus nuo Jašiūnų yra Jašiūnų geležinkelio stoties gyvenvietė. Į vakarus nuo Jašiūnų dunkso Rūdninkų giria.
Pro kaimą eina keliai į Vilnių, Šalčininkus, Pirčiupius ( 176 Pirčiupiai–Jašiūnai ), Turgelius.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
.jpg)
Į pietryčius nuo miestelio yra Jašiūnų pilkapynas. Istoriniuose šaltiniuose Jašiūnai minimi nuo 1402 m. Jašiūnų dvaras XV a. – XVIII a. priklausė Radviloms; XVI a. jie čia įkurdino evangelikų reformatų sinodą. 1515 m. įsteigta bažnyčia. XIX a. pradžioje dvaras atiteko J. Balinskiui, 1819 m. – jo sūnui Mykolui Balinskiui, vėliau – Vilniaus universiteto rektoriui Janui Sniadeckiui (du pastarieji palaidoti Jašiūnų kapinėse).
Nuo 1819 m. Jašiūnų dvaras tapo svarbiu kultūros centru: čia buvo didelė biblioteka, gyvendavo ar lankydavosi Vilniaus universiteto profesoriai Andrius Sniadeckis, Stanislovas Bonifacas Jundzilas, žymūs poetai ir rašytojai Adomas Mickevičius, Julius Slovackis, visuomenės veikėjai.
XIX a. viduryje Jašiūnuose įsteigta plytinė, 1886 m. – medienos masės popieriui gaminti fabrikas. 1863 m. dvare buvo gydomi sužeisti sukilėliai. Nuo XX a. pradžios iki 1950 m. Jašiūnai buvo valsčiaus, 1950–1995 m. – apylinkės centras, tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė.
1920 m. spalio 8 d. Lietuvos kariuomenės daliniai ties Jašiūnais kovėsi su Lenkijos kariuomenės L. Želigovskio kariniu junginiu. 1941 m. vokiečių okupacinės administracijos saugumo policijos Vilniaus ypatingasis būrys Jašiūnuose sušaudė 575 žmones, daugiausia žydų. [3]
2001 m. patvirtintas Jašiūnų herbas. 2016 m. prie miestelio prijungta Jašiūnų GS gyvenvietė.[4]
.jpg)
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1922–1950 m. | Jašiūnų valsčiaus centras | Vilniaus apskritis |
| 1950–1962 m. | Jašiūnų apylinkės centras | Šalčininkų rajonas |
| 1962–1972 m. | Eišiškių rajonas | |
| 1972–1995 m. | Šalčininkų rajonas | |
| 1995– | Jašiūnų seniūnijos centras | Šalčininkų rajono savivaldybė |
Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Miestelio planas linijinis. Svarbiausi statiniai:
- Jašiūnų Šv. Onos bažnyčia pastatyta 1929 m.
- XIX a. – XX a. pradžios Jašiūnų dvaro sodybos ansamblis, statybų iniciatorius Mykolas Balinskis.
1985 m. pastatytas prekybos centras „Merkys“ (architektas A. Patalauskas) su maisto prekių parduotuve, valgykla, kavine.
Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Veikia bendrovės:
- „Jašiūnų keramika“ (anksčiau keramikos bandomoji gamykla) – tiekė plytas, čerpes, koklius restauravimo darbams.
- „Actas“ – vienintelė įmonė Lietuvoje, gaminanti natūralų actą, taip pat gamina majonezą, pomidorų padažus, garstyčias, sirupus, dirbtinį medų, fasuoja aliejų.
- „Polivektris“, perdirba plastiko atliekas.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||||
| 1882 m. | 1885 m.*[2] | 1905 m.[5] | 1959 m.sur. | 1970 m.sur.[6] | 1977 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 344 | 142 | 294 | 242 | 367 | 540 | ||
| 1979 m.sur.[7] | 1985 m.[8] | 1989 m.sur.[9] | 2001 m.sur.[10] | 2011 m.sur.[11] | 2021 m.sur.[12] | ||
| 725 | 642 | 506 | 1 879 | 642 | 2 383 | ||
| |||||||
| |||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Ona Marija Radvilaitė (1640–1667), kunigaikštytė, Jonušo Radvilos dukra
- Jašiūnuose paskutinius gyvenimo metus praleido Jonas Sniadeckis (1756–1830), astronomas ir matematikas. Čia ir palaidotas, pastatytas granitinis antkapis.
- Mykolas Balinskis (1794–1864), istorikas. Gyvenęs ir palaidotas Jašiūnuose.
- gyveno profesorius Andrius Sniadeckis (1768–1838), biologas, chemikas ir gydytojas; M. Balinskio uošvis.
- jaunystėje gyveno lenkų poetas Julijus Slovackis (1809–1849), mėgdavęs vaikščioti su Liudvika Sniadeckyte parko alėja link Merkio (alėja pavadinta J. Slovackio vardu).
- profesorius Jonas Balinskis (1824–1902), psichiatrijos pradininkas Lietuvoje ir Rusijoje, visą gyvenimą dirbęs įvairiuose Rusijos miestuose, po mirties norėjo ilsėtis šalia tėvo ir motinos, todėl palaidotas Jašiūnuose.
- Jan Adamowicz (1871–1944), politikas
Miestų partnerystė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 1000 psl. (Wikisource.org)
- ↑ Jašiūnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 588 psl.
- ↑ NUTARIMAS DĖL ŠALČININKŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ PAVADINIMŲ PAKEITIMO, GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ NUSTATYMO, PANAIKINIMO, TERITORIJŲ RIBŲ NUSTATYMO IR PAKEITIMO
- ↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Vincas Brazauskas ir kt. Jašiūnai 2. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 109
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
- ↑ https://osp.stat.gov.lt/en/gyventoju-ir-bustu-surasymai1
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Jaszuny. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. III (Haag — Kępy). Warszawa, 1882, 509 psl. (lenk.)
- Jašiūnai. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 211 psl.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
Jašiūnų GS – 2 km |
| |||||||||
| BALTOJI VOKĖ – 16 km RŪDNINKAI – 12 km Popierinė – 1 km |
|
Keturiai – 2 km | |||||||||
| ZAVIŠONYS – 7 km ŠALČININKAI – 17 km | |||||||||||
| ||||||||||||||