Rūdninkai
Kitos reikšmės – Rūdninkai (reikšmės).
| Rūdninkai | ||
|---|---|---|
  Rūdninkai |
||
| 54°26′17″š. pl. 25°09′00″r. ilg. / 54.438°š. pl. 25.150°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Vilniaus apskritis | |
| Savivaldybė |  Šalčininkų rajono savivaldybė | |
| Seniūnija | Baltosios Vokės seniūnija | |
| Gyventojai | 480 | |
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Rudniki, rus. Рудники[2][3], lot. Rudnicum | |
 Vikiteka | Rūdninkai | |
Rūdninkai – kaimas Šalčininkų rajono savivaldybėje, 3 km į rytus nuo Baltosios Vokės, kairiajame Merkio krante, Rūdninkų girios apstuptyje. 2 seniūnaitijos. Yra 2 parduotuvės, Rūdninkų kultūros ir poilsio salė, Rūdninkų Švč. Trejybės bažnyčia, biblioteka, kaimo bendruomenės centras (nuo 2003 m.), kursuoja tarpmiestinis transportas. Netoli dislokuotas II pulko mokymo štabas. Pro kaimą eina plentas 176 Pirčiupiai–Jašiūnai .
.jpg)
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pavadinimas kilęs iš žodžio „rūda“, kurią kasė miške aplink kaimą. Tai buvo geležies gavybos ir gamybos iš pelkių rūdos vietovė. Buvo bent dvi liejyklos – Merkio ir Šalčios.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pietvakariuose įsteigtas Rūdninkų kraštovaizdžio draustinis. Yra Rūdninkų giria, Rūdninkų girios biosferos poligonas, Rūdninkų-Žygmantiškių kopynas.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Rūdninkai kūrėsi prie senojo Vilniaus–Krokuvos trakto. XV a. čia įrengta didelė geležies lydymo krosnis ir kalvė. XV–XVI a. netoli kaimo, Rūdninkų girioje buvo didelis žvėrynas (įsteigė Ldk Kazimieras), kur aptvertame plote ganėsi stumbrai, taurai, meškos. Čia stovėjo prašmatnūs medžioklės rūmai, kuriuos pastatydino Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Senasis. Jam valdant 1511 m. pastatyta bažnyčia (įkurta ir parapija). Kiek atokiau girioje įrengti paviljonai (pro jų langus buvo šaudomi žvėrys) ir arklidės. Rūdninkų dvare kurį laiką gyveno karalienė Bona Sforca. 1569 m. Rūdninkai minimi kaip karaliaus stalo dvaras. Žygimantų laikais Rūdninkų reikšmė taip išaugo, jog Vilniuje ties keliu į šią gyvenvietę stovintys vartai pradėti vadinti Rūdninkų vartais.
1572 m. rugsėjo 24–27 d. Lietuvos didžiojo kunigaikščio medinėje medžioklės pilaitėje įvyko Rūdninkų suvažiavimas, sprendęs naujojo kunigaikščio klausimus po Ldk Žygimanto Augusto mirties.[4] XVII a. pirmojoje pusėje Rūdninkai buvo seniūnijos centras – šiame miestelyje būta 31 namo ir 22 smuklių. 1661 m. miestelyje mirė Rūdninkų girioje žydų plėšikų sužeistas olandų tapytojas ir architektas Peteris Dankersas. Rūdninkų miestelis buvo sunaikintas 1655 m., kai jį, per 1654–1667 m. Abiejų Tautų Respublikos–Rusijos karą, nusiaubė Rusijos ir Švedijos kariuomenės.[5]
Vėliau Rūdninkai tapo kaimu ir privačia valda (1766 m. priklausė LDK iždininkui Mykolui Bžostauskiui, vėliau Smolensko pavaivadienei Elenai Dambrauskienei). Rūdninkų parapija prijungta prie Šv. Stepono bažnyčios Vilniuje.[5] Per 1863–1864 m. sukilimą Rūdninkuose rusų ir kazokų puolimą atrėmė Liudviko Narbuto sukilėliai. XIX a. pab. miestelis pateko į Trakų apskritį, Tarpupio valsčių, buvo apylinkės centras.[6]
1905 m. Rūdininkų parapija įvardinta kaip lietuviška.[5] Lenkmečiu dauguma Rūdninkų gyventojų sulenkėjo. 1944 m. gegužę Rūdninkuose buvo dislokuotas Vietinės rinktinės dalinys.
LTSR laikais Rūdninkai buvo Naujųjų Rūdninkų kolūkio centrinė gyvenvietė, vėliau juos nustelbė šalia iškilusi Baltoji Vokė.[7]
2025 m. Rūdninkų poligone pradėtas statyti karinis miestelis ir išskirtas miško plotas skirtas Vokietijos brigadai.[8]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1940–1947 m. | Rūdiškių valsčius | Trakų apskritis |
| 1947–1950 m. | Jašiūnų valsčius | Vilniaus apskritis |
| 1950–1962 m. | Rūdninkų apylinkės centras | Šalčininkų rajonas |
| 1962–1972 m. | Eišiškių rajonas | |
| 1972–1977 m. | Šalčininkų rajonas | |
| 1977–1995 m. | Jašiūnų apylinkė | |
| 1995–2017 m. | Jašiūnų seniūnija | Šalčininkų rajono savivaldybė |
| 2017– | Baltosios Vokės seniūnija | |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1866 m. kaime buvo 15 namų, 160 gyventojų (iš jų 150 – katalikai, 10 – žydai).
 | |||||||||
| 1868 m.*[3] | 1881 m.[6] | 1905 m.[9] | 1931 m.[10] | 1959 m.sur.[11] | 1970 m.sur. | 1979 m.sur.[12] | 1981 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 160 | 230 | 294 | 604 | 524 | 596 | 640 | 630 | ||
| 1986 m.[13] | 1989 m.sur.[14] | 2001 m.sur.[15] | 2011 m.sur.[16] | 2021 m.sur.[17] | - | - | - | ||
| 597 | 620 | 602 | 492 | 480 | - | - | - | ||
| |||||||||
| |||||||||
- Žymūs žmonės
- Pranciškus Dalevskis (1825–1904), rezistentas, 1863 m. sukilimo dalyvis
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Рудники. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 27 (53) : Розавен — Репа. С.-Петербургъ, 1899., 220 psl. (rus.)
- 1 2 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 338 psl.
- ↑ Rūdninkų suvažiavimas. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2025-09-27).
- 1 2 3 Rūdninkai. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 215 psl.
- 1 2 Rudniki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IX (Poźajście — Ruksze). Warszawa, 1888, 937 psl. (lenk.)
- ↑ Rūdninkai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XX (Rėv-Sal). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
- ↑ „Prognozė: svarbiausi Lietuvos verslo projektai 2025-aisiais“. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. 2025-01-09. Nuoroda tikrinta 2025-01-11.
- ↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
- ↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Rūdninkai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 579
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Rūdninkų kaimo bendruomenės centras Archyvuota kopija 2007-02-03 iš Wayback Machine projekto.