Rūdninkai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Rūdninkai
Rudninkai street.jpg
Gatvė Rūdninkuose

Rūdninkai
Koordinatės 54°26′20″š. pl. 25°09′11″r. ilg. / 54.439°š. pl. 25.153°r. ilg. / 54.439; 25.153 (Rūdninkai)Koordinatės: 54°26′20″š. pl. 25°09′11″r. ilg. / 54.439°š. pl. 25.153°r. ilg. / 54.439; 25.153 (Rūdninkai)
Apskritis Vilniaus apskrities vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė Šalčininkų rajono savivaldybės vėliava Šalčininkų rajono savivaldybė
Seniūnija Baltosios Vokės seniūnija
Gyventojų skaičius 492 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka RūdninkaiVikiteka
Istoriniai pavadinimai * lenk. Rudniki, rus. Рудники [1][2], lot. Rudnicum
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[3]
Vardininkas: Rū̃dninkai
Kilmininkas: Rū̃dninkų
Naudininkas: Rū̃dninkams
Galininkas: Rū̃dninkus
Įnagininkas: Rū̃dninkais
Vietininkas: Rū̃dninkuose

Rūdninkai – gyvenvietė Šalčininkų rajone, 3 km į rytus nuo Baltosios Vokės, kairiajame Merkio krante, Rūdninkų girios apstuptyje. 2 seniūnaitijos.

Yra 2 parduotuvės, Rūdninkų kultūros ir poilsio salė, Švč. Trejybės bažnyčia, biblioteka, kaimo bendruomenės centras (nuo 2003 m.), kursuoja tarpmiestinis transportas. Netoli dislokuotas II pulko mokymo štabas. Pro kaimą eina plentas  176  PirčiupiaiJašiūnai .

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pietvakariuose įsteigtas Rūdninkų kraštovaizdžio draustinis. Yra Rūdninkų giria, Rūdninkų girios biosferos poligonas, Rūdninkų-Žygmantiškių kopynas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rūdninkai kūrėsi prie senojo VilniausKrokuvos trakto. XV a. čia įrengta didelė geležies lydymo krosnis ir kalvė. XV–XVI a. netoli kaimo, Rūdninkų girioje buvo didelis žvėrynas (įsteigė Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras), kur aptvertame plote ganėsi stumbrai, taurai, meškos. Čia stovėjo prašmatnūs medžioklės rūmai, kuriuos pastatydino Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Senasis. Jam valdant 1511 m. pastatyta bažnyčia (įkurta ir parapija). Kiek atokiau girioje įrengti paviljonai (pro jų langus buvo šaudomi žvėrys) ir arklidės. 1569 m. Rūdninkai minimi kaip karaliaus stalo dvaras.

XVII a. pirmojoje pusėje Rūdninkai buvo seniūnijos centras – šiame miestelyje būta 31 namo ir 22 smuklių. 1572 m. rugsėjo 2427 d. čia vyko Rūdninkų suvažiavimas, kuriame aptarti ATR valdžios klausimai. 1661 m. miestelyje mirė Rūdninkų girioje plėšikų sužeistas olandų tapytojas ir architektas Peteris Dankersas. Rūdninkų miestelis buvo sunaikintas 1655 m., kai jį, per 1654–1667 m. Abiejų Tautų Respublikos–Rusijos karą, nusiaubė Rusijos kariuomenė.

Vėliau Rūdninkai tapo kaimu ir privačia valda. Per 1863–1864 m. sukilimą Rūdninkuose rusų ir kazokų puolimą atrėmė Liudviko Narbuto sukilėliai.

Lenkmečiu dauguma Rūdninkų gyventojų sulenkėjo. 1944 m. gegužę Rūdninkuose buvo dislokuotas Vietinės rinktinės dalinys.

LTSR laikais Rūdninkai buvo Rūdninkų apylinkės centras ir Naujųjų Rūdninkų kolūkio centrinė gyvenvietė. Vėliau juos nustelbė šalia iškilusi Baltoji Vokė.[4]

Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pavadinimas kilęs iš žodžio „rūda“, kurią kasė miške aplink kaimą.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1866 m. kaime buvo 15 namų, 160 gyventojų (iš jų 150 – katalikai, 10 – žydai).

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2011 m.
1868 m.*[2] 1899 m.*[1] 1905 m.[5] 1931 m.[6] 1959 m.sur.[7] 1970 m.sur. 1979 m.sur.[8]
160 1 500 294 604 524 596 640
1981 m. 1986 m.[9] 1989 m.sur.[10] 2001 m.sur.[11] 2011 m.sur.[12] - -
630 597 620 602 492 - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Žymūs žmonės

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Рудники. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 27 (53) : Розавен — Репа. С.-Петербургъ, 1899., 220 psl. (rus.)
  2. 2,0 2,1 Рудники. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 338 psl. (rus.)
  3. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  4. Rūdninkai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XX (Rėv-Sal). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
  5. Гошкевич И.И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. Вильна, 1905.
  6. Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, t. 1, Warszawa 1938.
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  9. Rūdninkai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 579 psl.
  10. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  11. Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  12. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]