Fonetika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Fonetika (iš gr. φωνή 'garsas') – kalbotyros mokslo šaka, nagrinėjanti fizinę žmogaus kalbą (kalbos garsus). Fonetika nepainiotina su fonologija, kuri kalbos garsus nagrinėja kaip kalbos sistemos dalį (aprėpia ir sintaksę, žodyną).

Fonetikos mokslas buvo žinomas jau prieš 2500 m. senovės Indijoje.

Fonetikos skirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Garsai lietuvių kalboje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Balsiai (a, ą, o, ū…)
    • Trumpieji balsiai (a, e, i, o, u)
    • Ilgieji balsiai (a, ą, e, ę, y, į, o, ū, ų)
    • Priešakinės eilės (i, į, y, e, ę, ė)
    • Užpakalinės eilės (a, ą, o, u, ų, ū)
  • Priebalsiai (b, c, g, p…)
    • Skardieji priebalsiai (b, d, dz, , g, h, z, ž)
    • Duslieji priebalsiai (c, č, ch, f, k, p, s, š, t)
    • Minkšti (jei stovi prieš i, į, y, e, ę, ė)
    • Kieti (jei stovi prieš a, ą, o, u, ų, ū ar prieš nieką nestovi, pvz.: strypas)

Balsis gali paveikti vieną ar kelis po jo einančius priebalsius. Pvz.: pervežti (r ir v minkšti)

  • Pusbalsiai (j, l, m, n, r, v)
  • Dvibalsiai – du to paties skiemens garsai, kurie tariami sudaro glaudų junginį. Fonetiškai nagrinėjant reikia pažymėti, ar tai yra du garsai, ar vienas garsas.
  • Skiemuo – trumpiausias garsinės kalbos vienetas, susidedantis iš vieno arba kelių garsų. Jo pagrindą sudaro balsis arba dvigarsis.
Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas fonetika