Gegnė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Gegnė viename iš Orešeko tvirtovės bokštų.

Gegnė – statybinė konstrukcija, laikanti vienšlaitį arba dvišlaitį stogą. Stogo danga tvirtinama prie grebėstų arba lentų pakloto, padėtų ant gegnių.

Gegnės gali būti remtinės arba kabančiosios.

Remtinės vienašlaičio stogo gegnės dažniausiai remiasi į mūrločius, padėtus ant sienų, dvišlaičio – vienu galu į mūrlotį, kitu į porinę gegnę. Skėtimo jėgą laiko sienos. Kai gegnės ilgos (ilgesnės nei 5 m), jos dar paremiamos ramsčiais arba ilginiais; suremtų gegnių poros neretai sujungiamos sąvaržomis.

Kabančiosios gegnės sudarytos iš suremtų gegnių poros. Jų kiti galai sujungti styga, priimančia stogo skėtimo jėgą.

Dažniausiai gegnės daromos iš pjautos medienos, kartais iš rąstų arba gelžbetonio.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Gegnė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IV t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.IV: Gariga-Jančas, 26 psl.