Paprastasis kaštonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Aesculus hippocastanum
Horse-chestnut 800.jpg
Paprastasis kaštonas
Apsaugos būklė

Pažeidžiami (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Poklasis: Erškėčiažiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Rosidae)
Šeima: Sapindiniai
(Wikispecies-logo.svg Sapindaceae)
Pošeimis: Kaštoniniai
(Wikispecies-logo.svg Hippocastanoideae)
Gentis: Kaštonas
(Wikispecies-logo.svg Aesculus)
Rūšis: Paprastasis kaštonas
(Wikispecies-logo.svg Aesculus hippocastanum)
Binomas
Aesculus hippocastanum
L., 1753
Paplitimas:
Aesculus hippocastanum range.svg
Paprastojo kaštono savaiminio paplitimo arealas (Balkanų pusiasalio pietūs):
     savaiminis paplitimas
savaiminio paplitimo izoliuotos populiacijos

Paprastasis kaštonas (Aesculus hippocastanum) – magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sapindinių (Sapindaceae) šeimos, kaštoninių (Hippocastanoideae) pošeimio lapus metančių vienanamių medžių rūšis, kurio moteriški ir vyriški žirgininiai žiedai sukrauti ant to paties vieno medžio.[2]

Susikryžminus paprastiesiems ir raudonžiedžiams kaštonams (Aesculus pavia), atsirado jų hibridinė tarpinė – rausvažiedžių kaštonų (Aesculus × carnea) atmaina, kurios kilmė neaiški, bet manoma kad ji pirmą kartą galbūt pasirodė Vokietijoje dar prieš 1820 metus.

Žydintis paprastasis kaštonas
Paprastojo kaštono morfologinė iliustracija

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai reliktinė ankstyvojo pleistoceno epochos rūšis augusi prieš milijoną metų ir buvusi plačiai paplitusi tuometinėje Europoje. Jos arealo susitraukimą bandoma paaiškinti, kad tai įvyko su tam tikrų didelių gyvūnų išnykimu, kurie maitindamiesi kaštono sėklomis, netiesiogiai atliko šios rūšies platintojų vaidmenį.[3]

Dabar savaiminės rūšies populiacijos paplitusios tik nedidelėje pietų Balkanų pusiasalio dalyje 250–1600 m aukštyje, čia augančiuose Pindo kalnų ir Balkanų mišriuosiuose miškuose (Graikijos, Albanijos, Šiaurės Makedonijos, Bulgarijos dalyse).

Paprastųjų kaštonų išplitimo po Europą pradžia, kaip manoma, yra 1557 m., kuomet iš Osmanų imperijos į Prahą buvo importuotos jų sėklos, taip ši rūšis pasirodė ir Lietuvoje.

Iki šiol rūšis buvo išplatinta vidutinių platumų klimato juostos regionuose, įskaitant Šiaurės Amerikos žemyną, Naująją Zelandiją.

Šiauriausiai augantys individai yra pasodinti Kanados Edmontono mieste (Alberta), Reikjavike (Islandija), Norvegijos Tromso ir Finmarko apskrities Harstado mieste.

Apibūdinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įprastai užauga 15–25 m, rečiau iki 36–39 m aukščio. Didžiausios – 7,33 m apimties kamienu užregistruotas Hai Vykomo miesto Hughenden Manor parke (Anglija) augantis medis.[4]

Laja plati, daugiašakė. Lapai sudėtiniai, delniški, sudaryti iš 5–7 lapelių, kurių ilgis 13–30 cm. Žydi gegužės mėnesį baltais kvapniais žiedynais. Žiedyno aukštis 10–30 cm, sudarytas iš 20–50 žiedų. Rudenį subrandina vaisius, vadinamąjį spygliuotą goželį, kurių ant kotelio gali būti nuo 1 iki 5. Goželio viduje paprastai būna viena, rečiau dvi ar trys stambios, rudos sėklos.

Gyvena iki 300 metų.[5]

Panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paprastieji kaštonai plačiai sodinti parkuose, soduose, šalikelėse.

Paprastųjų kaštonų žievėje daug taninų, glikozido escino, eskulino – cheminių junginių, kuriuos iki šių dienų naudoja farmacijos pramonė. Iš šios rūšies išgautos medžiagos naudojamos nuovirų, užpilų ir tepalų gamyboje. Žievės ir lapų nuoviras yra naudojamas Albanijos, Kosovo ir Centrinės Italijos liaudies medicinoje kraujotakos ir reumatinių ligų gydymui.[6]

Neapdorotas sėklos yra nuodingos, o perdirbtos naudojamos muilo bei kosmetikos gamyboje.

Sėklos turi ir didelę ekologinę vertę – jomis minta elniai, o žydinčios žiedadulkės pritraukia daug vabzdžių,[7] įskaitant bites, kamanes.

Kenkėjai ir ligos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kenkėjai ir ligos:

  • Kaštoninė keršakandė (Cameraria ohridella) – pavojingiausias paprastųjų kaštonų kenkėjas, sukelia lapų rudumą, jie susiraito. Lietuvoje pirmą kartą aptikta 2002 metais, o nuo 2005 metų plito masiškai.
  • Guignardia aesculi – paprastųjų kaštonų lapų rudą dėmėtumą sukelia kaštoninės filostiktos grybelio lytinė stadija.[8]
  • Kaštoninė uncinulė (Erysiphe flexuosa) – grybelis, sukeliantis kaštonų miltligę.[9]

Geriausias apsaugojimo būdas nuo paprastuosius kaštonus puolančių parazitinių grybelių ir kaštoninės keršakandės, lapų sunaikinimas arba purkšti fungicidais.

Sinonimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aesculus asplenifolia Loudon
  2. Aesculus castanea Gilib.
  3. Aesculus hippocastanum f. beaumanii (C.K.Schneid.) Dole
  4. Aesculus hippocastanum f. pendula (Puvill.) Rehder
  5. Aesculus hippocastanum var. argenteovariegata Loudon
  6. Aesculus hippocastanum var. aureovariegata Loudon
  7. Aesculus hippocastanum var. beaumanii C.K.Schneid.
  8. Aesculus hippocastanum var. flore-pleno Loudon
  9. Aesculus hippocastanum var. incisa Booth ex Loudon
  10. Aesculus hippocastanum var. pendula Puvill.
  11. Aesculus hippocastanum var. variegata Loudon
  12. Aesculus memmingeri K.Koch
  13. Aesculus procera Salisb.
  14. Aesculus septenata Stokes
  15. Hippocastanum vulgare Gaertn.

Paprastojo kaštono kultivarai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iš paprastųjų kaštonų yra išveista kultivarų, dalis jų surašyti žemiau:[10]

  1. Aesculus hippocastanum 'Baumennii'
  2. Aesculus hippocastanum 'Wisselink'

Taip pat skaityti[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „IUCN Red List - Aesculus hippocastanum“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2017-07-20. 
  2. tree-guide.com / [1]
  3. ies-ows.jrc.ec.europa.eu / Aesculus hippocastanum; C. Ravazzi, G. Caudullo
  4. monumentaltrees.com / The thickest, tallest, and oldest horse-chestnut trees (Aesculus hippocastanum)
  5. woodlandtrust.org.uk / Horse chestnut
  6. ekodiena.lt / Kuo ypatingas paprastasis kaštonas? | 2015-09-24
  7. forestresearch.gov.uk / About horse chestnut
  8. amvmt.lt / Kaštoninė filostikta
  9. vdu.lt / KAŠTONŲ MILTLIGĖ LIETUVOJE; Vilija Snieškienė, Antanina Stankevičienė, Ligita Baležentienė | Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas
  10. ncsu.edu / Aesculus hippocastanum

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka