Bukantės dvaras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Bukantės dvarelis)
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°59′12″š. pl. 21°45′15″r. ilg. / 55.986673°š. pl. 21.754284°r. ilg. / 55.986673; 21.754284

Bukantės dvaras
Ponų namas, dabar – literatūros muziejus
Ponų namas, dabar – literatūros muziejus
Vieta Godeliai, Plungės raj.
Įkurtas XVIII a. pab.
Bajorų giminės Pliateriai,
Andriejauskai
Parkas Parko, sodo fragmentai
Pastatų būklė Literatūros muziejus, atstatyti svirnas, tvartas
Savininkas Žemaičių dailės muziejus

Bukantės dvaro sodyba, taip pat Bukantės dvarelis – buvusio dvaro sodyba, esanti Plungės rajone, Šateikių seniūnijoje, Godelių kaime, Bukantės viensėdyje, 5 km į pietryčius nuo Šateikių. Čia įsikūręs Žemaičių dailės muziejaus padalinys – rašytojos Žemaitės namas–muziejus.[1] Sodyba pasiekiama iš kelio  166  PlungėVėžaičiai  pagal lankytino objekto nuorodas (3 km žvyrkeliu). Dvaro sodyboje organizuojami Žemaitės gimimo dienos minėjimai, Pasaulio žemaičių dailės parodų renginiai, Europos paveldo dienos, literatūriniai renginiai, edukaciniai užsiėmimai.

Dvaro sodyboje stovi ponų namas (čia gimė Žemaitė), atstatyti tvartas, klėtis ir šulinys, išlikę parko želdinių, sodo ir kelių tinklo fragmentai. Nuo 1992 m. dvaro sodyba įrašyta į Kultūros vertybių registrą.[2] Teritorija užima 40 332 m² plotą.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XVI a. viduryje dokumentuose minimas bajorų Bukončių valdų ribos ir vietovardis Bukantiškės. XVII a. Bukantę sudarė dvi dalys – Didžioji ir Mažoji Bukantės. Nuo XIX a. pradžios Didžiąją Bukantę valdė Andriejauskai. 1860-1863 m. dvarininkas A. Andriejauskas pastatė Bukantės koplyčią.

XVIII a. pabaigoje Mažojoje Bukantėje buvo įsikūręs palivarkas (dvarelis), priklausęs Šateikių dvarui, kurį Pliateriai įsigijo 1723 m. Pranciškaus Broel-Platerio valdymo metu Žemaitės tėvai Beniuševičiai, bežemiai bajorai, dvarelyje buvo prižiūrėtojais, gaudavo algas: tėvas tarnavo urėdu, o motina – šeimininke. Čia jie pragyveno 20 metų. Šeimoje gimė jų trečioji duktė, būsimoji rašytoja Julija (1845-1921). Šiuose namuose ji augo iki 12 metų, vėliau tėvai ją išleido mokytis į Šėmus.

Tarpukariu, per įvykdytą žemės reformą Bukantė buvo išdalyta, dvarelyje įsikūrė keturi valstiečių ūkiai, prijungti prie Godelių kaimo.

1960-1963 ponų namas buvo restauruojamas. 1965 m. minint rašytojos Žemaitės 120-ąsias gimimo metines, jos gimtajame name įrengta memorialinė ekspozicija. Iki 1994 m. priklausė Telšių „Alkos" muziejui, nuo 1994 m. - Žemaičių dailės muziejui. 1977 m. aplink sodybą tautodailininkai pastatė rodyklių ir skulptūrų. 2012 m. dar kartą suremontuotas dvarelio gyvenamasis namas, ant buvusių svirno pamatų ir dalies tvarto pamatų atstatyti pastatai.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ponų namas liaudiško stiliaus, statytas XIX a. pirmoje pusėje. Išlikusi autentiška namo šildymo sistema: pastate yra keturios krosnys, iš jų išvedžioti ortakiai, o dūmai sueina į vieną kaminą (atskirą patalpą žemaičių trobose).

Sodybą puošia mažosios kraštovaizdžio architektūros statiniai ir vaizduojamojo meno formos: stogastulpiai, Žemaitės skulptūra (aut. V. Ulevičius), atstatytas šulinys.

Atstatytame tvarte suformuotos salės tautodailei ir seniesiems amatams, pristatomas kryždirbystės menas. Svirne įrengta medžio drožėjo Stanislovo Riaubos (1904–1982) memorialinė ekspozicija.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka