Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

11:56, 24 lapkričio 2014 versija

Valdovų rūmai (Žemutinė pilis)
Valdovų rūmų pietinis korpusas
Vieta	Vilnius
Įkurtas	1530 m.
Rūmų stilius	Renesansas
Bajorų giminės	Gediminaičiai
Pastatų būklė	Atkuriami
Savininkas	Vilniaus pilių rezervatas

Lietuvos valdovų rūmai (pilnas pavadinimas – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai Vilniaus žemutinėje pilyje) – buvusi Vilniaus žemutinės pilies komplekso dalis.

Rūmai atstatyti 2002−2009 m. laikotarpiu pagal 1520−1530 m. šioje vietoje statytų renesanso stiliaus rūmų pavyzdį. Pastatas priklauso Vilniaus pilių rezervatui, jame įsikūręs nacionalinis muziejus.

Istorija

Valdovų rūmai XV-XIX a. pr.

XV a. pab. – XVI a. pr. Aleksandras pagrindinę savo rezidenciją iš Aukštutinės pilies greičiausiai perkėlė į Žemutinę, čia pastatydamas vėlyvosios gotikos rūmus

Vienas iš Žemutinės pilies rekonstrukcijos autorių – olandas Petras Nonhartas (vok. Peter Nonhardt).

1655 m. rugpjūčio mėn. Rusijos kariuomenė užėmė Vilniaus miestą, Žemutinę ir Aukštutinę pilį. 1661 m., vaduojant Vilnių, per kelis mėnesius trukusią kovą Valdovų rūmai buvo smarkiai apgriauti ir išgrobstyti.

XVIII a. rūmuose apsigyveno neturtingi miestiečiai ir čia įsikūrė įvairios dirbtuvės. XVIII a. pab. buvo nuspręsta rūmus rekonstruoti ir juos pritaikyti reprezentacijai, bet žlugus ATR, šie planai nebuvo įgyvendinti.

Rūmai 1581 m. miesto plane Brauno atlase
Rūmai miesto fone 1600 m., Tomašas Makovskis
Rūmų fragmentas 1604 m., Tomašas Makovskis
Vilniaus panorama XVII a. olandų dailininko graviūroje
Rūmų fragmentas 1684 m.
Rūmai XVIII a.
Griuvantys rūmai XVIII a., Pranciškus Smuglevičius, 1785-1786 m.
Pietinė rūmų pusė, Pranciškus Smuglevičius, 1785-1786 m.
Rūmai iš pietų pusės, Pranciškus Smuglevičius, 1785-1786 m.
Rūmai 1796 m., Pietro de Rossi
Rūmai 1797 m., Pietro de Rossi
Rūmai miesto fone XVIII a. pabaigoje, Pietro de Rossi
Rūmai XVIII a. pabaigos miesto plane
Imaginacinis 1832 m. K.Račynski paveikslas
Rūmai XIX a., Marcelli Januszewicz
Rūmų griuvėsiai, Ivanas Trutnevas apie 1865 m.
Napoleono Ordos apie 1872 m. daryta kopija
Rūmų vaizdas imaginaciniame 1890 m. piešinyje

Rūmų griuvėsiai buvo nugriauti 1801 m. Griaunant rūmus, pirklys Abraomas Šliosbergas, gavo teisę pastatyti savo namus virš rytų korpuso naudojant šio korpuso mūrus. Šio namo viduje išliko dalis pirmojo aukšto rūmų sienų ir rūsiai.

Šliosbergo namas ir Valdovų rūmų atkūrimas

1831 m. buvusių rūmų teritorijoje buvo įrengta Rusijos kariuomenės tvirtovė su grioviais ir pylimais, o Šliosbergo namas tapo kariuomenės štabu. 1854 m. pastatas rekonstruotas ir jame įsikūrė Vilniaus karinės apygardos Inžinerijos valdyba^[1]. XIX a. antroje pusėje tvirtovė panaikinta, o jos vietoje įrengtas parkas. XX a. pradžioje Šliosbergo namas buvo rekonstruotas eklektiniu stiliumi.

1941 m. ir 1944–1987 m. pastate veikė Pionierių rūmai. 1964 m. tiesiant šilumos trasą į Šliosbergo namą buvo atrasti Valdovų rūmų rūsiai. 1976 m. namo rūsiuose buvo atliekami pirmieji architektūriniai tyrimai. 1983 m. buvo pasiūlytas Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų Vilniaus Žemutinėje pilyje atkūrimo projektas, siekiant pritaikyti juos Nacionalinei dailės galerijai.

1987 m. nusprendus Šliosbergo name įkurti Tautų draugystės muziejų, buvo pradėti archeologiniai tyrimai, kurie buvo tęsiami iki 2009 m. Jų metu rasta apie 0,5 milijono unikalių radinių, kurie tapo rūmų atkūrimo pagrindu. ^[2] Atkuriant Valdovų rūmus Šliosbergo namas buvo į juos įjungtas (palikta tik antro aukšto salė, dalis eksterjero ir rūsiai).

Idėją atstatyti Lietuvos valdovų rūmus 1988 m. pasiūlė Lietuvos kultūros fondas, jų atkūrimu šiuo metu rūpinasi Valstybės įmonė Vilniaus pilių direkcija ir Valdovų rūmų paramos fondas. Vienas pagrindinių rūmų atkūrimo rėmėjų, lėšas skiriantis per Valdovų rūmų paramos fondą – JAV lietuvis Juozas Kazickas.

2009 m. nebaigtuose įrengti rūmuose įkurtas Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, įvyko Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų simbolinio atidarymo ceremonija.

2013 m. liepos 6 d. buvo atidarytas rūmų A korpusas.

Valdovų rūmai ir jų atstatymas

Lietuvos valdovų rūmų maketas
Valdovų rūmų rūsiai
Šliosbergo namas (kairėje)
Vidinis kiemas
Valdovų rūmai 2009 m.
Valdovų rūmų atidarymas
Sostas

Nuorodos, šaltiniai

[1] ttp://eia.libis.lt:8080/archyvas/viesas/20110918193605/http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=3121&kas=straipsnis&st_id=9867

[2] ttp://www.lithuania.travel/lt/objektai/valdovu-rumai/497

[1]

[2]

@@ Eilutė 54: / Eilutė 54: @@
 [[1941]] m. ir [[1944]]–[[1987]] m. pastate veikė [[Pionieriai|Pionierių]] rūmai. [[1964]] m. tiesiant šilumos trasą į Šliosbergo namą buvo atrasti Valdovų rūmų rūsiai. [[1976]] m. namo rūsiuose buvo atliekami pirmieji architektūriniai tyrimai. [[1983]] m. buvo pasiūlytas Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų Vilniaus Žemutinėje pilyje atkūrimo projektas, siekiant pritaikyti juos Nacionalinei dailės galerijai.
-[[1987]] m. nusprendus Šliosbergo name įkurti Tautų draugystės muziejų, buvo pradėti archeologiniai tyrimai, kurie buvo tęsiami iki [[2009]] m. Atkuriant Valdovų rūmus Šliosbergo namas buvo į juos įjungtas (palikta tik antro aukšto salė, dalis eksterjero ir rūsiai).
+[[1987]] m. nusprendus Šliosbergo name įkurti Tautų draugystės muziejų, buvo pradėti archeologiniai tyrimai, kurie buvo tęsiami iki [[2009]] m. Jų metu rasta apie 0,5 milijono unikalių radinių, kurie tapo rūmų atkūrimo pagrindu. <ref>http://www.lithuania.travel/lt/objektai/valdovu-rumai/497</ref> Atkuriant Valdovų rūmus Šliosbergo namas buvo į juos įjungtas (palikta tik antro aukšto salė, dalis eksterjero ir rūsiai).
 Idėją atstatyti Lietuvos valdovų rūmus [[1988]] m. pasiūlė [[Lietuvos kultūros fondas]], jų atkūrimu šiuo metu rūpinasi Valstybės įmonė [[Vilniaus pilių direkcija]] ir [[Valdovų rūmų paramos fondas]]. Vienas pagrindinių rūmų atkūrimo rėmėjų, lėšas skiriantis per Valdovų rūmų paramos fondą – JAV lietuvis [[Juozas Kazickas]].