Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija
Įkurta | 2004 m.[1] |
Tipas | Biudžetinė įstaiga |
Anksčiau | Vilniaus pilių direkcija |
Jurisdikcija | VSTT |
Buveinė | T. Kosciuškos g. 30, 01100 Vilnius |
Vadovas | Renaldas Augustinavičius |
Darbuotojų | 10 (2023-07)[2] |
Svetainė | VilniausPilys.LT |
|
Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija – įstaiga, atsakinga už Vilniaus pilių kultūrinį rezervatą. Jo atstatymą ir statybą, techninę priežiūrą, esamų ir atstatytų objektų (pastatų, statinių, inžinerinių tinklų, komunikacijų) ir teritorijos tvarkymą, darbų tęstinumą.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1994 m. įsteigta Vilniaus pilių direkcija. Iš pradžių įmonės steigėjo funkcijas vykdė Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerija, o nuo 1998 m. ją reorganizavus į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją direkcija perėjo Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos atsakomybėn. 2016 m. įmonė likviduota, o jos turtas perduotas Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai.
Misija, vizija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Misija – geriausiu būdu atliekant statytojo funkcijas, valdyti kultūros objektų remonto ir statybos darbus, mažiausiomis sąnaudomis vykdyti statybų techninę priežiūrą.
Vizija – rentabili įmonė, veikianti ne masinių, bet netradicinių (dažnai kultūros ir paveldo objektų) statybų srityje, galinti organizuoti ir prižiūrėti naujų kultūros (ir ne tik kultūros) objektų šiuolaikinę statybą, paveldo objektų atstatymą, restauravimą bei statybą, vykdyti statybos techninę priežiūrą, projektavimo, pastatų eksploatacinės priežiūros darbus.
Funkcijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Organizuoti Vilniaus pilių jungtinio komplekso teritorijoje mokslo tiriamųjų darbų vykdymą archeologijos, architektūros ir istorijos srityse;
- Vykdyti Vilniaus pilių jungtinio komplekso ir kitų programoje numatytų statinių tyrimo, projektavimo, restauravimo, atstatymo ir statybos darbus, taip pat – statomų objektų teritorijos, statinių bei inžinerinių komunikacijų atstatymo, tvarkymo ir priežiūros darbų užsakovo funkcijas;
- Vadovauti tyrimo, projektavimo, statybos, restauravimo, remonto darbams, vykdyti techninę priežiūrą;
- Vykdyti leidybinę (informacinę) veiklą moksline, istorine, architektūrine, archeologine, restauracine bei kita su šiomis sritimis susijusia tematika, taip pat tokių leidinių realizavimą;
- Pagal statinių projektus ir specifikacijas pirkti įrangą, inventorių, mechanizmus, meno kūrinius muziejinėms ir archeologinėms ekspozicijoms įrengti;
- Skelbti informaciją apie rėmėjus, savo lėšomis, dovanomis ar darbu prisidėjusius prie mokslinio tyrimo, projektavimo, statybos, objektų įrengimo bei teritorijos tvarkymo.
Atlikti darbai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1995 m. Vilniaus Aukštutinės pilies vakarinio bokšto rekonstrukcija, pilies kalno tvarkymo darbai (takų, šlaito tvirtinimas, apšvietimo įrengimas), Lietuvos nacionalinio muziejaus stogo remontas, buvusių Menininkų namų pritaikymas Lietuvos Respublikos prezidentūrai.
- 1996 m. Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedros bazilikos šventųjų skulptūrų (aut. skulptorius Stanislovas Kuzma) atkūrimo darbų koordinavimas, archeologiniai tyrinėjimai prieš statant Gedimino paminklą Katedros aikštėje, buvusio fontano įrengimas priešais Lietuvos nacionalinį muziejų, kur dabar stovi paminklas Karaliui Mindaugui, Naujojo arsenalo šiaurinio ir vakarinio korpusų įrengimas.
- 1997 m. Trakų salos pilies dalinė rekonstrukcija (stogų pakeitimas, kazematų rekonstravimas, inžinerinių tinklų remontas) bei teritorijos tvarkymas ir Vilniaus pilių teritorijos apšvietimas.
- 1998 m. Lietuvos istorinės prezidentūros Kaune rekonstrukcija (nutrūkus finansavimui užbaigta tik 2003 m.), Trakų salos pilies stogo tvarkymas, Šv. Onos bažnyčios apšvietimo sistemos įrengimas. Trakų buvusio Dominikonų vienuolyno koplyčios restauravimas (rūsyje įrengta sakralinio meno muziejaus salė), Vilniaus Žemutinės pilies pilininko namo rekonstrukcija.
- 2003 m. keltuvo į Gedimino pilies kalną įrengimas.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimas – svarbiausias direkcijos vykdomas projektas. 2000 m. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo įstatymą, tų pačių metų rugsėjo 8 d. direkcija pasirašė rangos sutartį su Tikrąja ūkine bendrija (TŪB) „Vilniaus papėdė“. Statybų pradžia laikoma 2002 m. gegužės 11 d. 2004 m. kovo 17 d. pirmąją plytą padėjo prezidentas Algirdas Brazauskas.
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai buvo įtraukti į prioritetinius Lietuvos tūkstantmečio minėjimo ir programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ projektus. Lietuvai minint savo tūkstantmečio jubiliejų, 2009 m. liepos 6 d. įvyko atkurtų, tačiau iki galo nespėtų įrengti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų simbolinio atidarymo ceremonija.
2010 m. Valstybės kontrolės ataskaitoje pateiktose išvadose buvo nurodyta, kad Vilniaus pilių direkcija, 2000 m. rugsėjo 8 d. sudarydama Vilniaus pilių jungtinio komplekso rangos sutartį, pažeidė tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. Buvo nuspręsta nutraukti 2000 m. rangos sutartį, minimaliai, iki eksploatacinio lygio, užbaigus dalį pastato (pavadinto A dalimi) ir perdavus jį Valdovų rūmų muziejui.
2013 m. liepos 6 d. įvyko rūmų A korpuso atidarymas.
Iš valstybės biudžeto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės valdovų rūmų atkūrimui per 2000–2010 metus skirta 232 mln. litų.