Siesikų pilis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
Pilies nuosavybė |
||
| Eilutė 8: | Eilutė 8: | ||
| Parkas = |
| Parkas = |
||
| Dabar = restauruojamas |
| Dabar = restauruojamas |
||
| Savininkas = |
| Savininkas = Ukmergės rajono savivaldybė |
||
| Paveikslėlio apibūdinimas = Siesikų pilis |
| Paveikslėlio apibūdinimas = Siesikų pilis |
||
}} |
}} |
||
| Eilutė 38: | Eilutė 38: | ||
== Galerija == |
== Galerija == |
||
<gallery heights=100 mode=packed> |
<gallery heights="100" mode="packed"> |
||
Vaizdas:Siesiku pilis is pietvakariu puses.jpg|Siesikų pilis iš pietvakarių pusės |
Vaizdas:Siesiku pilis is pietvakariu puses.jpg|Siesikų pilis iš pietvakarių pusės |
||
Vaizdas:Siesikai castle.jpg|Siesikų pilis iš pietų pusės |
Vaizdas:Siesikai castle.jpg|Siesikų pilis iš pietų pusės |
||
00:06, 6 lapkričio 2019 versija
| Siesikų dvaras | |
|---|---|
 Siesikų pilis
| |
| Vieta | Siesikai |
| Įkurtas | XVI a. |
| Rūmų stilius | Renesansas |
| Bajorų giminės | Daumantai Siesickiai (XVI a.-1736) Radvilos (1736-1745) Daugėlos (1745-1940) |
| Pastatų būklė | restauruojamas |
| Savininkas | Ukmergės rajono savivaldybė |
Siesikų pilis – XVI amžiaus rezidencinė pilis Ukmergės rajone netoli Siesikų ant Siesikų ežero kranto, Daumantų-Siesickių dvaras. Siesikų dvaro sodybą sudaro 6 pastatai (rūmai, „akademija“ vadinama mokykla, spirito varykla, svirnas, paukštidė, kumetynas) ir parkas. Pilis yra vienas iš nedaugelio Lietuvoje nuo Renesanso epochos išlikusių statinių.
Istorija
Pilį pastatė Gabrielius Daumantas-Siesickis (miręs 1517 m.). Renesansinio stiliaus pilis buvo dviejų aukštų, stačiakampė, su 2 cilindriniais ir 1 kvadratiniu bokštais kampuose. Pilies gynybą stiprino iš trijų pusių iškasti grioviai, kurie jungėsi su ežeru. XVII–XVIII a. aplink pilį buvo pasodintas didelis parkas.
1704 m. švedų kariuomenė rūmus nusiaubė ir padegė. 1736 m. rūmai, kaip Marcijanos Siesickaitės kraitis, atiteko kunigaikščiui Mykolui Radvilai.
1745 m. Siesikų dvarą nusipirko Konstantinas Daugėla (1700–1770). Kaip Daugėlų giminės nuosavybė jis išliko iki 1940 m.
1820–1845 m. pilis buvo atnaujinta pagal Dominyko Daugėlos projektą. Rūmai įgavo klasicistinių bruožų. Buvo palikti tik du bokštai, pastatytos klasicistinės arklidės ir grūdų sandėlis. Dominyko Daugėlos laikais Siesikų pilis garsėjo senomis kolekcijomis (paveikslų, lietuviškų dievybių skulptūrų), rankraščių rinkiniais, numizmatikos, porceliano, sidabro dirbinių, archeologine bei ginklų kolekcijomis.
Iki 1914 m. Daugėlų bibliotekoje buvo apie 5000 knygų. Dar 1939 m. prie didžiųjų rūmų stovėjo 9 švediškos patrankos. Archyvai bei meno kolekcijos dingo Pirmojo pasaulinio karo metu, likę vertingi daiktai buvo išgrobstyti ar išvežti po 1940 m.
1904 m. pastatytas panašaus stiliaus pastatas, vadinamas „akademija“. Jis buvo skirtas Daugėlų vaikams mokytis ir mokytojams bei svečiams apgyvendinti. Rūmų prieigas puošė senovinės patrankos, aplink rūmus augo 10-ies hektarų parkas. Rekonstruoti rūmai nekeitė savo išvaizdos iki 1940 m.
Rūmuose buvo įrengta pagoniška šventykla su aukuru, Perkūno, Patrimpo ir Pikulio statulomis bei senovės lietuvių garbinamais gyvūnais. Minima, jog statulos stovėjusios iki Pirmojo pasaulinio karo.[1][2]
Po Antrojo pasaulinio karo rūmai atiteko tarybiniam ūkiui, kurio vadovai rūmuose atidarė mokyklą ir apgyvendino mokytojus bei ūkio darbininkus. Mokykla rūmuose veikė iki 1952 m. Po to čia buvo ūkio kontora, vėliau – sandėliai. Visus pastatus supo parkas, kuris užėmė 3 ha ploto ir buvo ežero pakrantėje.
1999 m. dvaras buvo išnuomotas naujam šeimininkui Audriui Matulaičiui (UAB „Fondas statyboms vystyti“). Buvo restauruotas bravoro (spirito varyklos) pastatas, sutvarkyta ežero pakrantė ir dalis teritorijos. Šiuo metu restauruojamas pagrindinis pilies pastatas. Dar prieš 15 metų paveldosaugos ekspertai siūlė tris restauravimo variantus: 1) palikti rūmus tokius, kokie jie buvo išlikę iki 1940 m., kai įgijo daug klasicizmo bruožų, 2) išryškinti labiausiai išsiskiriančius elementus, 3) kiek įmanoma sugrąžinti Renesanso stilių, tūrius ir planą. A. Matulaitis pasirinko pastarąjį variantą. Restauravimo darbus prižiūri architektė Gražina Kirdeikienė, kuri dvarą tyrinėja jau apie 30 metų.
2014 m. UAB „Fondas statyboms vystyti“ buvo likviduota, o 2015 m. pilį perėmė VšĮ „Siesikų pilis“. 2018 m. dvaro sodyba perduota Ukmergės rajono savivaldybės administracijai[3], kuri savo ruožtu 2019 m. pastatą perdavė Ukmergės kraštotyros muziejui ir įkūrė šios muziejaus filialą[4].
Galerija
-
Siesikų pilis iš pietvakarių pusės -
Siesikų pilis iš pietų pusės -
Siesikų pilis iš šiaurės vakarų pusės -
Siesikų pilis iš pietų pusės -
Siesikų pilies ansamblio pastatas -
Siesikų pilies ansamblio pastatas
Šaltiniai
- ↑ „Lietuvos aidas“, 1935 m., Nr. 162
- ↑ Jonas Trinkūnas (2009). Lietuvių senosios religijos kelias. Asveja. p. 206.
- ↑ http://www.gzeme.lt/2018/11/04/vyriausybe-siesiku-dvara-perdave-savivaldybei/
- ↑ https://www.ukzinios.lt/politika/savivaldybe/20736-administracijoje-bei-taryboje-ir-nauji-veidai
Nuorodos
- Sigita Nemeikaitė. Į Siesikų pilį sugrįžta gyvenimas. „Statyba ir architektūra“, 2007 liepa
- Ukmergės rajono savivaldybės turizmo plėtros galimybių studija (PDF)
- Siesikų dvaras
- Siesikų dvaras
55°17′10″ š. pl. 24°30′50″ r. ilg. / 55.28611°š. pl. 24.51389°r. ilg.