Porcelianas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius
(pažymėtas nuo 2020 m. lapkričio).

Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Porcelianinis indas

Porcelianas – keraminė medžiaga, gaminama iš kaolino pagal specialią technologiją. Laikoma viena vertingiausių keramikos rūšių.

Porceliano šukė yra balta, sukepusi, peršviečiama, Vandeniui beveik nelaidi.

Pavadinimas kilęs iš jūrų kriauklės porcella, kurios vidus blizga nuo perlamutro.

Pagal masės sudėtį, porcelianas būna kietasis arba minkštasis:

  • Kietasis – degamas prieš glazūravimą +1000 °C, o su glazūra – +1350-1450 °C.
  • Minkštasis – degamas +1350-1450 °C.

Manoma, kad Kinijoje porcelianas išrastas Rytų Han dinastijos laikais (I–II a.). Japonijoje porcelianą ėmė gaminti XV a., o Europoje – XVII a.

Taip pat yra kaulo (fosfatinis) porcelianas. Į jo masę dedama 20-60 % kaulų pelenų. Degamas +1250-1300 °C, su glazūra – +1100-1150 °C temperatūroje.

Fritiniame porceliane mažai plastinių medžiagų, todėl formuojant dedama klijų.

Neglazūruotas sukepęs porcelianas vadinamas parianu. Degamas jis šiek tiek pasiglazūruoja, linkęs deformuotis. Daugiausiai iš jo liejamos skulptūrėlės. Neglazūruotas degtas porcelianas vadinamas biskvitu.


Commons-logo.svg

Vikiteka