Daudžgirių dvaras: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Vilensija (aptarimas | indėlis)
Eilutė 46: Eilutė 46:


{{Lietuvos dvarai}}
{{Lietuvos dvarai}}
[[Kategorija:Biržų rajono paveldas]]
[[Kategorija:Biržų rajono dvarai]]
[[Kategorija:Biržų rajono dvarai]]

08:39, 29 gruodžio 2016 versija

Daudžgirių dvaras
Dvaro rūmai
Vieta Daudžgiriai
Bajorų giminės fon Ropai

Daudžgirių dvaras – dvaras Daudžgirių (Pagirių) kaime, Biržų rajone.

Istorija

Dvaras jau XVIII a. viduryje priklausė Bistromų giminei, kurie XIX a. pradžioje pastatė dvaro rūmus.

1811 m., prieš Napoleono kariuomenės įsiveržimą, dvarui priklausė 242 gyventojai, jį valdė carinės Rusijos kariuomenės poručikas, našlys, liuteronų tikėjimą išpažinęs Aleksandras Bistromas. Pasakojama, kad A.Bistromas labai mėgęs lošti kortomis - rinkdavęsi Pabiržės katalikų parapijos klebonas, Pabiržės dvarininkai Komorovskiai ir Borovskiai, Mantagailiškių dvarininkai Holšteinai, fon Ropai, Bistromai. Nesėkmingai susiklosčiusios kortų partijos metu poručikas Aleksandras Bistromas dvarą pralošė baronui Ailchilemui fon Ropui ir nusišovė.

Dvarininkai fon Ropai Daudžgirių dvaro parke apie 1900-1910 m.

1845 m. dvaro savininkais jau užrašyti baronai fon Ropai. Baronas A. Ropas su žmona Lidija fon Rop turėjo tris sūnus, kurie paveldėjo:

Daudžgirius valdęs Fridrichas Ropas su žmona bei dukra Lidija ir sūnumi Pirmojo pasaulinio karo metais išvažiavo į Vokietiją.

Dvaras, kuriam priklausė beveik 450 ha žemės, buvo išparceliuotas.

Tarybiniais laikais dvaro rūmuose buvo įkurti vaikų namai, kuriuos panaikinus pastatas buvo neremontuojamas ir ėmė griūti.

Kultūrinė veikla

Apie 1917 m. smuikininkas, pedagogas ir chorvedys Motiejus Budriūnas dvare pradėjo organizuoti chorus ir rengti vakarus koncertus.

Dvarą savo tėviške vadino (čia nuo 1873 m. gyveno) ir Teodoras Brazys - kompozitorius, muzikologas, vargonininkas, pedagogas, choro dirigentas.[1]

Telefoninis ryšys

1904 m. telefoninio ryšio statutą pasirašė jo autoriai: baronas Vilhelmas fon Ropas iš Pajiešmenės dvaro, Andre HolstenasPadaičių dvaro, grafas C.KomorowskisPabiržės dvaro, baronas Henrikas HolštenasMantagailiškio dvaro, S.OrdynecasKaunių dvaro, Daudžgirių dvaro savininko barono Vilhelmo von der Roppo žentas Fridrichas von Reiswitzas, grafo Alfredo Jono Tiškevičiaus Biržų Astravo dvaro įgaliotinis M.Jastržembskis, baronas Paulius von der RoppasĄžuolpamūšės dvaro ir dar vienas žmogus, kurio pavardės Biržų krašto muziejuje laikomame statute jau neįmanoma įskaityti.[2]

Nuorodos

  1. Kompozitorius iš Daudžgirių [1]
  2. A.Seibutis, Kaip 1904 m. Biržų–Pasvalio krašte buvo kuriama Telefonų draugija [2]