Padaičių dvaras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Padaičių dvaras
Dvaro rūmai (neišlikę)
Dvaro rūmai (neišlikę)
Vieta Padaičiai
Įkurtas XVII a.
Rūmų stilius Medinis
Bajorų giminės Holšteinai

Padaičių dvaras – dvaras Padaičių kaime, Biržų rajone, kelio  125  BiržaiRaubonys  dešinėje pusėje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1828 metais baronas Karolis Holštenas, valdęs Padaičių dvarą, vedė Mantagailiškių dvaro savininko Ignacijaus Kušelevskio dukrą Konstanciją. Po I.Kušelevskio mirties apie 1850 metus jiems atiteko ir Mantagailiškių dvaras.

1860 metais Jozefas Holštenas su žmona Michalina ir dviem sūnumis valdė Mantagailiškius, Padaičius, Bitniškius, Likėnus.

1904 m. Andre HolštenasPadaičių dvaro pasirašė statutą dėl telefono ryšio įvedimo kartu su kitų apylinkės dvarų šeimininkais: baronu Vilhelmu fon Ropu iš Pajiešmenės dvaro, Henriku HolštenuMantagailiškių dvaro, grafu C.Komorowskiu iš Pabiržės dvaro, S.Ordynecu iš Kaunių dvaro, Daudžgirių dvaro savininku barono Vilhelmo fon Ropo žentu Friedrichu von Reiswitzu, grafo Alfredo Jono Tiškevičiaus Biržų Astravo dvaro įgaliotiniu M.Jastržembskiu, baronu Pauliumi fon RopuĄžuolpamūšės dvaro ir dar vienas žmogus, kurio pavardės Biržų krašto muziejuje laikomame statute jau neįmanoma įskaityti.[1]

Paskutiniai dvaro savininkai - Kostas Pinas (1884 11 06–1930 06 11) ir Emilija Pinienė. JAV susilaukė sūnų Petro (sulaukęs pilnametystės grįžo į JAV), Adolfo (1921–1971), Antano (mirė jaunas Klaipėdoje). Kostas ir Emilija Pinai su vaikais grįžę iš JAV nusipirko dvarą. Kostas ir Emilija Pinai palaidoti Pabiržės kapinėse (Biržų r.).

Padaičių geologinis draustinis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiam draustiniu charakteringos didelės sausos piltuvo formos smegduobės, išsidėsčiusios virtinėmis laukuose piečiau Padaičių dvaro. Draustinis, apimantis 725 ha plotą, nusitęsia nuo Naciūnų ir Padaičių kaimų į šiaurę pro Užubalius net iki Šlepščių.

Draustinio paskirtis – išsaugoti po kvartero danga slūgsančius viršutinio devono Tatulos svitos gipsingus Nemunėlio ir Pasvalio sluoksnius su litogeniniais plyšiais, virtinėmis išsidėsčiusias piltuvo formos gilias smegduobes.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. A.Seibutis, Kaip 1904 m. Biržų–Pasvalio krašte buvo kuriama Telefonų draugija [1]