Žaidimo korta

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Žaidimo korta – kortelė su paveikslėliais ir (arba) akimis (skaičiais), nurodančiais kortos vertę ar reikšmę. Kortos yra naudojamos įvairiems kortų žaidimams žaisti, rodyti įvairias iliuzijas ar spėti ateitį.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

XVI a. Lietuvoje naudotos kortos

Knygoje „Čing - dze - tung“ (1678 m.) rašoma, jog kortos buvo išrastos Kinijoje Siun-Chu dinastijos valdymo metais, maždaug 800-aisiais mūsų eros metais. Žaidimo kortos Europoje atsirado po Kryžiaus karų. Rašytiniuose šaltiniuose randama, kad kortas į Europą atgabeno klajokliai iš Rytų. 1270 m. Italijoje pasirodė pirmosios kortos Europoje.

Šiuolaikinės lošimo kortos[taisyti | redaguoti kodą]

Kortos paprastai yra gaminamos iš specialaus popieriaus arba plastiko. Tam tikras kortų komplektas vadinamas malka. Priklausomai nuo malkos paskirties (dažniausiai - nuo žaidimo rūšies), ją sudaro įvairus kortų kiekis, pvz., 24, 26, 32, 36, 40, 48, 52-56, 106, 110 kortos.

Lietuvoje paprastai žaidžiama kortomis, kurių pusė (neskaitant juokdarių) sužymėta raudonais, o kita pusė - juodais simboliais.

Raudoni simboliai būna dviejų rūšių:

  • Širdys (dar vadinamos čirvais)
  • Būgnai (dar vadinami dzvonkais)

Juodi simboliai taip pat būna dviejų rūšių:

  • Vynai (dar vadinami pikais arba lapais)
  • Kryžiai (dar vadinami gilėmis)

Yra priimta, kad širdys, būgnai, vynai ir kryžiai vadinami rūšimis arba spalvomis (nepainioti su raudona ar juoda spalva!). Tad vienoje malkoje paprastai būna 4 rūšių (spalvų) kortos. Žinomas tikslesnis, bet retai vartojamas pavadinimas – denominacijos.

Šiuolaikiniai kortų gamintojai, siekdami reklamos ir didesnių pelnų, stengiasi sudominti žaidėjus, išleisdami kortas su kitokių spalvų simboliais. Pvz., yra žinomos vokiškos, šveicariškos kortos, kurių simboliai yra ne juodi ir raudoni, bet keturių skirtingų spalvų - juodi, raudoni, žali ir mėlyni. JAV išleistos kortos, kuriose mums įprasti juodieji - vynų ir kryžių simboliai - raudoni ir atvirkščiai - širdys ir būgnai - juodi.

Kai kuriose kitose pasaulio šalyse žaidžiama nacionalinėmis kortomis, kur simboliai (spalvos) yra kitokie, pvz., kuokos, kardai, taurės ir diskai (monetos) – itališkai, ispaniškai, portugališkai kalbančiose šalyse, lapai, širdys, gilės ir skambaliukai – vokiškai kalbančiose šalyse. Yra ir dar kitokių kortų.

Kortų malkoje yra šios kortos (jos būna visų keturių spalvų):

  • Dviakės
  • Triakės
  • Keturakės
  • Penkakės
  • Šešakės
  • Septynakės
  • Aštuonakės
  • Devynakės
  • Dešimtakės

Išvardintosios kortos vadinamos akinėmis. Yra žinomos akinės kortos ir su didesniu akių skaičiumi: vienuolikakės, dvylikakės ir trylikakės. Jos buvo naudojamos specialiose kortų malkose, skirtose lošti prieš Antrąjį pasaulinį kartą JAV mėgtame kortų žaidime "500".

  • Valetai (dar vadinami bartukais arba berniukais)
  • Damos (dar vadinamos mergelėmis)
  • Karaliai

Šios kortos dar vadinamos poninėmis arba figūromis.

  • Tūzai

Paprastai tūzai yra aukščiausios kiekvienos rūšies kortos, bet kai kuriose šalyse, kai kuriuose žaidimuose tūzai traktuojami kaip akinės kortos – vienakės.

52 kortos

KORTŲ HIERARCHIJA. Žaidimas kortomis pagrįstas kortų hierarchija. Yra priimta, jog tam tikros kortos yra galingesnės, vertingesnės už kitas. Plačiausiai paplitusi standartinė kortų hierarchija, kai vyriausia bet kurios spalvos korta yra tūzas, po jo eina karalius, toliau - dama, valetas, dešimtakė, devynakė ir t. t. - iki dviakės. Tačiau yra žaidimų, kuriuose kortų hierarchija yra kiek kitokia, ir ji priklauso nuo konkretaus žaidimo taisyklių. Pvz., žaidime „Tūkstantis“ dešimtakė yra antroji korta po tūzo ir laikoma vyresne už kitas ponines kortas - karalių, damą ir valetą. Yra ir dar kitokių hierarchijos variantų.

  • Juokdariai

Paprastų žaidėjų vadinami džokeriais, džiokeriais, jokeriais (angl. joker - juokdarys). Pagal šių kortų atsiradimo istoriją, ji atitinka ir kitų poninių kortų kilmę. Pirmuoju kortų atsiradimo periodu Europoje jos buvo skirtos aukštuomenės pramogoms ir maždaug atspindėjo tuo metu egzistavusią aukštuomenės hierarchiją: karaliai, damos, riteriai, pažai (valetai). Rūmuose būdavo juokdariai, kuriems paprastai būdavo leidžiama kur kas daugiau nei paprastiems dvariškiams, net šaipytis iš savo ponų, pvz., karalių. Įvedus į kortų komplektą juokdarius, atsirado naujų kortų žaidimų, kuriuose šioms kortoms taip pat buvo suteiktas ypatingas statusas, nepriklausantis įprastai hierarchijos eilei, pvz., panaudoti juokdario kortą vietoj bet kurios kitos reikalingos kortos. Vėliau, atsiradus daugybei naujų žaidimų, išsiplėtė ir juokdario kortos „veiksmų“ asortimentas. Labiausiai paplitusiose kortų malkose būna 2-3 juokdariai. Lietuvoje žaidžiamas žaidimas „Karuselė“ (dar vadinamas „Karuse“, „Karasinka“), kuriam reikalingi 4 juokdariai.

Kortų malkose, skirtose senoviniams kortų žaidimams, pvz., „Taroko“ tipo žaidimams, yra dar viena figūra - riteris (R). Kortų hierarchijoje riteris yra tarp damos ir valeto.

Taip pat yra gaminamos didesnio indekso kortos. Indeksas – kortos kampe esantis ženklas, nurodantis, kokia tai yra korta (pvz., „K“ rodo, kad tai karalius, „9“ – devynakė ir pan.). Yra žinomos kortų malkos su vienuolikakėmis, dvylikakėmis ir t. t. Yra žinomos kortos ne su keturiomis, bet su penkiomis ar net šešiomis rūšimis (spalvomis), pvz., žvaigždžių aštuonakė.

Vadinamosiose taro kortose dar yra papildomos kortos, nepriklausančios jokiai spalvai, ir sužymėtos romėniškais indeksais nuo I iki XXI (kartais – nuo 1 iki 21 – arabiškais skaitmenimis).

Plačiausiai paplitę kortos, kuriose žaidėjų patogumui paveikslėliai nupiešti simetriškai, t. y. kortos neturi viršaus ir apačios, laikant kortą rankoje, nesvarbu, kaip ji orientuota. Tai ypač matyti poninėse kortose, kur, pvz., karaliaus, damos paveiksliukai yra du, orientuoti priešingai abiejuose kortos galuose.

Paprastai kortos gaminamos stačiakampės formos, maždaug 60x90 mm dydžio. Taip pat plačiai paplitę mažesnės – maždaug 40x60 mm, vadinamosios pasjansinės kortos. Tačiau reklamos ir komercijos tikslais gaminamos kortos gali būti labai įvairaus formato: apvalios (skritulio formos), ovalo formos ar net įvairių daiktų – stilizuotos eglutės, širdies, mumijos, žvaigždės ir kt. formų.

Pasaulio kortų muziejuose yra išlikę medinių kortų, nupieštų ant augalų lapų ir kt. Yra žinomi kortų komplektai ant alaus kamštelių ar alaus bokalų padėkliukų, ant plastikinių kaladėlių (kaip domino kauliukai) ir kt. 2006 m. Vokietijoje išleistos kortos ant aukso folijos. Vikiteka