Telefonija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Lietuvos kariuomenės telefonistų padalinys 1930 m.

Telefonija – balso perdavimas techninėmis priemonėmis (pvz., per telefono tinklą). Pirmasis tyrinėtojas, kuriam pavyko perduoti balsą, buvo Philipp Reis 1860 m. (nepripažintas, skurde mirė 1874 m.).

Balsas gali būti perduodamas analoginėmis arba skaitmeninėmis (pvz., ISDN) telefoninėmis linijomis arba bevieliu tinklu (pvz., GSM), paketinio duomenų perdavimo duomenų tinklu (pvz., IP telefonija). Svarbi telefonijos charakteristika yra nedidelis vėlinimas (maksimaliai priimtinas yra 200 ms).

Galiniai įrenginiai perduodant per telefono tinklus yra telefonai, perduodant per bevielį tinklą – mobilieji telefonai, o naudojantis IP telefonija – specialūs IP telefonai arba kompiuteriai.

Automatiniam pranešimų priėmimui naudojami telefono atsakikliai arba balso pašto dėžutės. Skambinant telefono tinklu abonentai turi iš skaitmenų sudėtą telefono numerį, IP-telefonijoje gali būti naudojamas IP adresas.