Pabiržės Švč. Trejybės bažnyčia

Koordinatės: 56°11′07″š. pl. 24°38′20″r. ilg. / 56.185234°š. pl. 24.63899°r. ilg. / 56.185234; 24.63899
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

56°11′07″š. pl. 24°38′20″r. ilg. / 56.185234°š. pl. 24.63899°r. ilg. / 56.185234; 24.63899

Pabiržės Švč. Trejybės bažnyčia
Vyskupija Panevėžio
Dekanatas Biržų
Savivaldybė Biržų rajonas
Gyvenvietė Pabiržė
Adresas Bažnyčios a. 3
Statybinė medžiaga mūras
Pastatyta (įrengta) 1910 m.
Stilius neogotika

Pabiržės Švč. Trejybės bažnyčia – bažnyčia, stovinti Pabiržės miestelyje, 7 km į pietvakarius nuo Biržų, prie kelio  125  BiržaiRaubonys .

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmoji medinė katalikų bažnyčia pastatyta 1515 m. Mikalojaus Mikalojaičio Radvilos jaunojo rūpesčiu.

1645 m. Karolis ir Marija Rastauskai dovanojo palivarką ir 1647 m. pastatė naują medinę bažnyčią. Ją 1680 m. konsekravo pavyskupis Mikalojus Slupskis. Bažnyčia buvo Biržų parapijos filija, turėjo 5 altorius. Apie 17261729 m. Pabiržė tapo savarankiška parapija. 1737 m. bažnyčia buvo apleista, be grindų, bokštų, stogas begriūvantis. 1755 m. bažnyčiai priklausė 2 kaimai (10 kiemų).

Trečioji vėlyvojo baroko Pabiržės bažnyčia ir išlikusi varpinė, pastatytos 1772 m.

1707 m. ant buvusio piliakalnio pradėta statyti trečiąją, jau mūrinę, bažnyčią, tačiau statyba užstrigo, ją atnaujino tik klebonas Gasparas Antanas Šarkevičius 1766 m. ir pradėjo statyti mūrinę bažnyčią. Pastatyta 1772 m. Pavyskupis Feliksas Jonas Tovianskis1777 m. konsekravo. Iki 1796 m. pastatyta mūrinė klebonija.

1897 m. patvirtintas inžinieriaus iš Rygos Floriano Vyganovskio mūrinės bažnyčios projektas (sąmatinė vertė 25 934 rb). 1910 m. klebono Antano Rumševičiaus rūpesčiu išmūryta raudonų plytų bažnyčia. Po Pirmojo pasaulinio karo klebono Igno Andrašiūno iniciatyva pastatyta ūkinių trobesių, įrengta parapijos salė. 1928 m. jis išdažė bažnyčią, pastatė suolus, aprūpino bažnytiniais reikmenimis. 1929 m. rugpjūčio 12 d. vyskupas Kazimieras Paltarokas bažnyčią konsekravo. Per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčia gerokai apgadinta, apgriauti bokštai, stogas. Klebono kanauninko Vinco Norkaus rūpesčiu suremontuota. Pabiržėje 19761982 m. gyveno ištremtas vyskupas Vincentas Sladkevičius, ta proga 2000 m. čia buvo atidengta ąžuolinė atminimo lenta su bareljefu (aut. L. Juozonis).

Klebonai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1753-1757 m. Pabiržės bažnyčios gimimo metrikų knygos titulinis puslapis

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia neogotikinė, stačiakampio plano (40 × 20 m), dvibokštė (bokštai 48 m). Įrengti 3 altoriai. Šventoriaus tvora akmenų mūro, su plytų mūro trijų angų vartais. Varpinė, pastatyta 1772 m. – liaudies architektūros paminklas. Klebonijos namas barokinis, pastatytas 1785 ar 1796 m. Šventoriuje 1997 m. pastatytas paminklas iš Pabiržės kilusiems politiniams kaliniams atminti (architektas Algimantas Urbštas). Prie bažnyčios 1990 m. atstatyti sovietmečiu nugriauti Vytauto Didžiojo (pastatytas 1930 m.) ir Motiejaus Valančiaus (1932 m.) paminkliniai biustai.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]