Pabiržės Švč. Trejybės bažnyčia

56°11′07″š. pl. 24°38′20″r. ilg. / 56.185234°š. pl. 24.63899°r. ilg. / 56.185234; 24.63899

Pabiržės Švč. Trejybės bažnyčia

Vyskupija	Panevėžio
Dekanatas	Biržų
Savivaldybė	Biržų rajonas
Gyvenvietė	Pabiržė
Adresas	Bažnyčios a. 3
Statybinė medžiaga	mūras
Pastatyta (įrengta)	1910 m.
Stilius	neogotika

Kitos reikšmės – Švč. Trejybės bažnyčia.

Pabiržės Švč. Trejybės bažnyčia – bažnyčia, stovinti Pabiržės miestelyje, 7 km į pietvakarius nuo Biržų, prie kelio 125 Biržai–Raubonys .

Istorija

Pirmoji medinė katalikų bažnyčia pastatyta 1515 m. Mikalojaus Mikalojaičio Radvilos jaunojo rūpesčiu.

1645 m. Karolis ir Marija Rastauskai dovanojo palivarką ir 1647 m. pastatė naują medinę bažnyčią. Ją 1680 m. konsekravo pavyskupis Mikalojus Slupskis. Bažnyčia buvo Biržų parapijos filija, turėjo 5 altorius. Apie 1726–1729 m. Pabiržė tapo savarankiška parapija. 1737 m. bažnyčia buvo apleista, be grindų, bokštų, stogas begriūvantis. 1755 m. bažnyčiai priklausė 2 kaimai (10 kiemų).

1707 m. ant buvusio piliakalnio pradėta statyti trečiąją, jau mūrinę, bažnyčią, tačiau statyba užstrigo, ją atnaujino tik klebonas Gasparas Antanas Šarkevičius 1766 m. ir pradėjo statyti mūrinę bažnyčią. Pastatyta 1772 m. Pavyskupis Feliksas Jonas Tovianskis ją 1777 m. konsekravo. Iki 1796 m. pastatyta mūrinė klebonija.

1897 m. patvirtintas inžinieriaus iš Rygos Floriano Vyganovskio mūrinės bažnyčios projektas (sąmatinė vertė 25 934 rb). 1910 m. klebono Antano Rumševičiaus rūpesčiu išmūryta raudonų plytų bažnyčia. Po Pirmojo pasaulinio karo klebono Igno Andrašiūno iniciatyva pastatyta ūkinių trobesių, įrengta parapijos salė. 1928 m. jis išdažė bažnyčią, pastatė suolus, aprūpino bažnytiniais reikmenimis. 1929 m. rugpjūčio 12 d. vyskupas Kazimieras Paltarokas bažnyčią konsekravo. Per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčia gerokai apgadinta, apgriauti bokštai, stogas. Klebono kanauninko Vinco Norkaus rūpesčiu suremontuota. Pabiržėje 1976–1982 m. gyveno ištremtas vyskupas Vincentas Sladkevičius, ta proga 2000 m. čia buvo atidengta ąžuolinė atminimo lenta su bareljefu (aut. L. Juozonis).

Klebonai

Pranciškus Uzameckis (apie 1700)
Baltramiejus Antanas Rybinskis (iki 1718-?)

Laurynas Daukša (lot. Laurentius Dauksza) (nuo 1736 m.)
Kazimieras Buitkevičius (~1753)
Gasparas Antanas Šarkevičius (iki 1766–1778)
Antanas Tadas Šarkevičius (lot. Antonio Szarkiewicz) (1778-?)
Ansgarijus Leopoldas Kunickis (lot. Ansgarius Leopoldus Kunicki) (?-po 1796) – Livonijos kanauninkas
P.Kochanovskis
Lichodziejauskas (iki 1863-?)
Antanas Rumševičius (prieš 1910-?)
Ignas Andrašiūnas (po 1918-1936)
Vincas Norkus (1936-1958)
Matas Šermukšnis
S.Pelešynas
Vytautas Tvarijonas
Algis Narušis (1983-1991)
Antanas Balaišis (iki 1994–2001)
Eugenijus Styra (2001–2006)
Eugenijus Troickis (2006–2009)
Vytautas Dagelis (?-iki šiol)

Architektūra

Bažnyčia neogotikinė, stačiakampio plano (40 × 20 m), dvibokštė (bokštai 48 m). Įrengti 3 altoriai. Šventoriaus tvora akmenų mūro, su plytų mūro trijų angų vartais. Varpinė, pastatyta 1772 m. – liaudies architektūros paminklas. Klebonijos namas barokinis, pastatytas 1785 ar 1796 m. Šventoriuje 1997 m. pastatytas paminklas iš Pabiržės kilusiems politiniams kaliniams atminti (architektas Algimantas Urbštas). Prie bažnyčios 1990 m. atstatyti sovietmečiu nugriauti Vytauto Didžiojo (pastatytas 1930 m.) ir Motiejaus Valančiaus (1932 m.) paminkliniai biustai.

Galinis fasadas
Šventoriaus vartai
Senosios bažnyčios vietoje
Valančiaus biustas
Vytauto biustas
Vaizdas nuo Tatulos kranto

Nuorodos