Raduškevičiaus rūmai
54°41′32″š. pl. 25°16′53″r. ilg. / 54.692225°š. pl. 25.281442°r. ilg.
| Raduškevičiaus rūmai | |
|---|---|
 2023 m.
| |
| Vieta | Kalvarijų g. 1, 09310 Vilnius |
| Įkurtas | XIX a. |
| Rūmų stilius | Neogotika |
| Bajorų giminės | Hilarijus Raduškevičius |
| Pastatų būklė | Išlikusi dalis restauruota |
| Savininkas | Lietuvos architektų sąjunga |
Raduškevičiaus rūmai – neogotikinis pastatas Šnipiškėse (unik. kodas 1037).[1] Jame įsikūrusi Lietuvos architektų sąjunga.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
XVIII amžiuje šioje vietoje minimi Vitebsko vaivados Piro statytų ir Piromonto vardą gavusių rūmų griuvėsiai. Neogotikinio stiliaus pastatą 1894–1897 m. pasistatydino gydytojas, Vilniaus miesto dūmos narys Hilarijus Raduškevičius. Rūmai buvo statomi pagal architekto Juliano Januševskio projektą. 1900 m. mirus H. Raduškevičiui, rūmai atiteko brolio sūnui M. Raduškevičiui. 1911 m. rūmus nupirko antros gildijos pirklys Izraelis Donskojus. V korpuse jis įkūrė avalynės fabriką „Progres“. 1923 m. rūmus nusipirko stiklo fabriko savininkai broliai L. ir I. Zingeriai. Tuo metu rūmuose įsikūrė stiklo fabriko administracija ir 21 butas. 1939 m. rūmai atiteko iš Rygos atvykusiam lietuviui Kazimierui Burbai.
Po II pasaulinio karo rūmuose buvo įsikūręs karinis dalinys, vėliau Vilniaus pedagoginio instituto bendrabutis, greitosios medicinos pagalbos stotis.
1962–63 m., įrengiant viešojo transporto stotelę ir pritaikant buv. Felikso Dzeržinskio (dabar – Kalvarijų) gatvę stambesniems transporto srautams, buvo nugriauta pusė rūmų – vakarų korpusas ir šiaurinio korpuso vakarinis galas.
2004 m. pastate įsikūrė Lietuvos architektų sąjunga.
