Pandėlys

Kitos reikšmės – Pandėlys (reikšmės).

Pandėlys

Gatvė Pandėlyje

Pandėlys

56°01′23″š. pl. 25°13′37″r. ilg. / 56.023°š. pl. 25.227°r. ilg.

Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė

Lietuva

Apskritis

Panevėžio apskritis

Savivaldybė

Rokiškio rajono savivaldybė

Įkūrimo data

1591 m.

Gyventojų

695

Plotas

3,11 km²

Tankumas

223 žm./km²

Pašto kodas

LT-42369

Vikiteka

Pandėlys

Vietovardžio kirčiavimas (3^a kirčiuotė) ^[1]
Vardininkas:	Pandėlỹs
Kilmininkas:	Pándėlio
Naudininkas:	Pándėliui
Galininkas:	Pándėlį
Įnagininkas:	Pándėliu
Vietininkas:	Pandėlyjè

lenk. Ponedel, rus. Понедѣле^[2], rus. Понедели^[3]

Pandėlys – miestas Rokiškio rajono savivaldybėje, 26 km į vakarus nuo Rokiškio. Seniūnijos centras, Pandėlio seniūnaitija. Stovi Pandėlio Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia (nuo 1801 m.), veikia Pandėlio gimnazija, ligoninė (nuo 1944 m.), ambulatorija, biblioteka, paštas, lopšelis‑darželis, meninio lavinimo centras, kultūros namai, bendruomenės salė. Veikia metalo apdirbimo bendrovė „Pandmeta“, veikia žemės ūkio bendrovė „Gerkoniai“.

Įsikūręs Apaščios aukštupyje. Pro miestą eina plentas 123 Biržai–Pandėlys–Rokiškis , atsišakoja kelias 192 Skapiškis–Pandėlys , taip pat vieškeliai į Suvainiškį, Kazliškį.

Etimologija

Ankstesnis pavadinimas buvo slaviškos kilmės – Panedėlys (panedėlis – „pirmadienis“, nuo lenk. poniedziałek). Spėjama, kad toks vardas kilęs nuo turgaus dienos (Pandėlio turgūs vykdavo pirmadieniais),^[4] panašiai kaip Seredžius (trečiadienio turgūs) ir Subačius (šeštadienio turgūs).

Pagal kitą versiją manoma, kad Pandėlio vardas yra kilęs pono Pandzevičiaus pavardės, gyvenusio Zasinyčios dvare, kuriam priklausė Puodžialaukės, Pandėlio ir Paliepio dvarai.

Liaudies etimologija byloja, kad kadaise, kai gyvenvietė buvo prie svarbaus prekybos kelio Vilnius–Ryga, čia pirkliai keisdavosi prekėmis. Vilniaus pirkliai savo sandėlius vadinę podėliu, o Rygos – pondėliu.^[5]

Istorija

1591 m. pirmą kartą minimas Pandėlio miestelis. Per 1655–1660 m. Šiaurės karą Pandėlys 1655 m. nukentėjo nuo švedų antpuolio. XVIII–XIX a. turėjo prekybos namus, buvo daug krautuvių. 1777 m. įsteigta parapinė mokykla. 1781 m. leista rengti turgus ir laikyti smukles. 1814 ir 1915 m. Pandėlys nukentėjo nuo gaisrų. Per 1831 m. sukilimą prie miestelio įvyko sukilėlių ir Rusijos kariuomenės kautynės. 1842 m. įkurta spirito varykla. Per 1863–1864 m. sukilimą kai kurie gyventojai prisidėjo prie pražygiuojančios Zigmanto Sierakausko sukilėlių rinktinės. 1868 m. Pandėlyje buvo 75 mediniai namai, 15 parduotuvių, 6 smuklės, kas savaitę vykdavo turgus. Per 1905 revoliuciją prašymą‑reikalavimą carui Nikolajui II pasirašė apie 900 asmenų.

Pasakojama, kad metų pabaigoje miestelyje būdavo jaunimo sueituvės – nuotakų žvalgytuvės. Merginos gražiai pasipuošusios vaikščiodavo pulkeliais po turgaus aikštę, o vaikinai jas mandagiai kalbindavo. Savo ruožtu piršliai visaip stengdavo suvesti poras.

XIX a. Pandėlys – Zarasų apskrities miestelis, valsčiaus centras.^[6] 1909 m. atidarytas pašto skyrius. 1916 m. pro miestelį nutiestas Skapiškio–Suvainiškio siaurasis geležinkelis, pastatyta Pandėlio geležinkelio stotis. XX a. tarpukariu Pandėlyje veikė durpių gavybos įmonė, pieninė, plytinė, 2 malūnai, lentpjūvė, vilnų verpykla ir milo vėlykla, žemės ūkio kooperatyvas „Dirva“, Ūkininkų sąjungos skyrius, jaunųjų ūkininkų ratelis, Šaulių sąjungos būrys, rinkosi dideli turgūs. Žydai laikė kelias parduotuves, buvo 2 sinagogos. 1937 m. įkurta biblioteka. Per karą, 1944 m. miestelio centras buvo sugriautas.

Pokario metais Pandėlio gimnazijoje veikė moksleivių nelegalios organizacijos – „Vytis“ (palaikė ryšius su partizanais, 1953 m. TSRS saugumo sunaikinta) ir „Laisvę Lietuvai“ (1955–1958 m. veikė savarankiškai).^[7] 1950–1962 m. buvo Pandėlio rajono centras. 1956 m. gruodžio 28 d. Pandėlys gavo miesto teises. LTSR laikmečiu buvo Gerkonių ir „Pušyno“ kolūkio centrinė gyvenvietė, veikė Utenos M. Melnikaitės trikotažo ir galanterijos gamybinio susivienijimo filialas, Rokiškio sūrių gamyklos cechas.

1997 m. rugsėjo 18 d. Prezidento dekretu patvirtintas Pandėlio herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1861–1915 m.	Pandėlio valsčiaus centras	Zarasų apskritis
1919–1950 m.	Pandėlio valsčiaus centras	Rokiškio apskritis
1950–1953 m.	Pandėlio apylinkės centras	Pandėlio rajono centras	Šiaulių sritis
1953–1956 m.	Pandėlio apylinkės centras
1956–1962 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Pandėlio apylinkės centras
1962–1995 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Pandėlio apylinkės centras	Rokiškio rajonas
1995–	Pandėlio seniūnijos centras	Rokiškio rajono savivaldybė	Panevėžio apskritis

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2021 m.

1833 m.

1868 m.*^[3]

1898 m.*^[2]

1902 m.^[8]

1923 m.^sur.^[9]

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.^[10]

414

430

1 221

1 379

847

1 277

1 184

1976 m.^[11]^[12]

1979 m.^sur.^[13]

1989 m.^sur.^[14]

2001 m.^sur.^[15]

2009 m.

2011 m.^sur.^[16]

2021 m.^sur.^[17]

1 500

1 129

1 167

1 024

934

809

692

* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 809 žmonės:^[18]

Lietuviai – 95,55 % (773);
Rusai – 3,09 % (25);
Kiti – 1,36 % (11).

2001 m. gyveno 1 024 žmonės:^[19]

Lietuviai – 95,51 % (978);
Rusai – 3,81 % (39);
Kiti – 0,68 % (7).

Žymūs žmonės

Marian Zyndram-Kościałkowski (1892–1946), lenkų politikas, 1935–1936 m. premjeras
Lionginas Šepka (1907–1985), dievdirbys
Monika Bičiūnienė (1910–2009), tautodailininkė ir tapytoja
Edmundas Jasiūnas (1923–2007), inžinierius, lakūnas

Sportas

Pandėlio SK (krepšinis)

Šaltiniai

↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
↑ ^2,0 ^2,1 Понедѣле. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 24А (48) : Полярные сияния — Прая. С.-Петербургъ, 1898., 527 psl. (rus.)
↑ ^3,0 ^3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 182 psl.
↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 154–155
↑ Algimantas Semaška. „Pasižvalgymai po Lietuvą“ (trečias papildytas ir atnaujintas leidimas). – Vilnius, „Algimantas“, 2005. // psl. 452
↑ Ponedel. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VIII (Perepiatycha — Pożajście). Warszawa, 1887, 764 psl. (lenk.)
↑ Pandėlys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. 376 psl.
↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
↑ Pandėlys. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 438 psl.
↑ Algirdas Baliulis, Kazys Misius ir kt. Pandėlys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 287
↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
↑ Panevėžio apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
↑ 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.

Literatūra

Pandėlys. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 186 psl.
Lietuviškos knygos kelias Pandėlio apylinkėse: 70-osioms Pandėlio bibliotekos įkūrimo metinėms / Regina Baškienė. – Rokiškis: Igorio Skripkos individuali įmonė, 2007. – 62 p.: iliustr.

Nuorodos

Monografija „Pandėlys“

[1] Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.

[ESBE-2] 2,0 ^2,1 Понедѣле. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 24А (48) : Полярные сияния — Прая. С.-Петербургъ, 1898., 527 psl. (rus.)

[GSSRI-3] 3,0 ^3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 182 psl.

[4] Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 154–155

[5] Algimantas Semaška. „Pasižvalgymai po Lietuvą“ (trečias papildytas ir atnaujintas leidimas). – Vilnius, „Algimantas“, 2005. // psl. 452

[6] Ponedel. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VIII (Perepiatycha — Pożajście). Warszawa, 1887, 764 psl. (lenk.)

[7] Pandėlys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. 376 psl.

[8] Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.

[9] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[10] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.

[LTE-11] Pandėlys. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 438 psl.

[TLE-12] Algirdas Baliulis, Kazys Misius ir kt. Pandėlys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 287

[13] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.

[14] Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.

[15] Panevėžio apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.

[16] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

[17] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

[18] 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.

[19] 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]

[12]

[13]

[14]

[15]

[16]

[17]

[18]

[19]