Skapiškis

Koordinatės: 55°53′38″š. pl. 25°12′04″r. ilg. / 55.894°š. pl. 25.201°r. ilg. / 55.894; 25.201 (Skapiškis)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Skapiškis
{{#if:270px
Įvažiavimas Skapiškin
Skapiškis
Skapiškis
55°53′38″š. pl. 25°12′04″r. ilg. / 55.894°š. pl. 25.201°r. ilg. / 55.894; 25.201 (Skapiškis)
Apskritis Panevėžio apskrities vėliava Panevėžio apskritis
Savivaldybė Kupiškio rajono savivaldybės vėliava Kupiškio rajono savivaldybė
Seniūnija Skapiškio seniūnija
Gyventojų (2021) 321
Vikiteka Skapiškis
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Skãpiškis
Kilmininkas: Skãpiškio
Naudininkas: Skãpiškiui
Galininkas: Skãpiškį
Įnagininkas: Skãpiškiu
Vietininkas: Skãpiškyje
Istoriniai pavadinimai lenk. Skopiszki, rus. Скопишки[2][3]

Skapiškis – miestelis Kupiškio rajono savivaldybėje, 15 km į šiaurės rytus nuo Kupiškio,[4] netoli PanevėžioDaugpilio geležinkelio. Ribojasi su Dailiūnais,[5] kurie „Kupiškėnų enciklopedijoje“ įvardijami kaip pietvakarinė Skapiškio miestelio dalis.[6] Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi Skapiškio Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčia (nuo 1819 m.), veikia Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos Skapiškio skyrius, biblioteka, paštas (LT-40049), ambulatorija.

Koplytėlė Pirmosioms Misijoms atminti
Seniūnijos pastatas

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestelio pavadinimas kilo nuo asmenvardžio Skãpas.[7] Miestelis vardą gavo nuo buvusio Mituvos dvaro valdytojų Skopų (Skapų) pavardės (dvarininkinis vietovardis).

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vakaruose telkšo Skapiškio ežeras, už 5 km į šiaurės rytus nuo Skapiškio yra Lėvens ištakos. Prie miestelio yra Mituvos ežeras, iš kurio išteka Mituva.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvenvietė kūrėsi XVI a. prie Skapų dvaro (minimas nuo 1555 m.), netoli Mituvos ežero. Tarp 1492 ir 1506 Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Skapų valdomame Mituvos miestelyje leido rengti turgus. Pirmoji Skapiškio bažnyčia minima 1519 m. Miestelio planas susiformavo XVII a. – buvo radialinės struktūros, su netaisyklingos formos išplėstos gatvės pavidalo aikšte. Skapiškis Magdeburgo teises ir prekybos privilegijas gavo XVII a. 2-ojoje pusėje. 1666 m. Skapiškyje leistas turgus ir 4 prekymečiai, 1668 m. privilegija pakartota.

1752 m. pastatytas dominikonų vienuolynas (veikė iki 1832 m. nugriautas XX a. viduryje). Nuo 1775 m. vienuolyne veikė parapinė mokykla.[4] Iki I pasaulinio karo miestelyje buvo dvi bažnyčios; Šv. Lauryno kankinio bažnyčia sudegė, o Šv. Jackaus (dominikonų) išliko. Miestelis garsėjo pirmadienio turgumis. Nuo 1858 m. skapiškėnai aktyviai dalyvavo vyskupo Motiejaus Valančiaus vadovaujamame blaivybės sąjūdyje, 1862 m. su Skapiškiu besiribojančiuose Dailiūnuose pastatė Blaivybės paminklą kaip pažadą nebegerti degtinės (statytojas A. Vinclavas, per II pasaulinį karą 1944 m. paminklas smarkiai suniokotas, po karo nugriautas, 1990 m. atstatytas, architektas R. Valeckas). Per 1830–1831 m. sukilimą pro Skapiškį žygiavo F. Grotkovskio sukilėlių dalinys.[4] Per 1863–1864 sukilimą gegužės 4 d. miestelį užėmė Z. Sierakausko rinktinė. 1893 m. greta Skapiškio nutiesus Radviliškio–Daugpilio geležinkelį už 3 km į pietus kūrėsi Skapiškio stoties gyvenvietė. XIX a. pabaigoje Skapiškis minimas kaip miestelis Zarasų apskrityje, valsčiaus centras.[8]

1919 m. birželio 3 d. buvo Lietuvos savanorių išvaduotas iš bolševikų.[9]

19211925 m. Skapiškyje veikė tautodailininkės V. Silvestravičiūtės dirbtuvės, kuriose austa tautinių juostų staklėmis, tai buvo vienintelė tokia įmonė šalyje.[10] Tarpukariu Skapiškyje veikė pieninė, 2 malūnai, žemės ūkio kooperatyvas, smulkaus kredito draugija. Veikė šauliai, pavasarininkai ir jaunalietuviai.[11]

1941 m. liepą nacių Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu Velniaduobės miške prie Rokiškio nužudyti Skapiškio žydai.[4] 1944 m. lapkritį miestelį buvo užėmę Lietuvos partizanų būriai. 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. sovietų valdžia ištrėmė 38 miestelio gyventojus.[4] Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė, veikė pieninė.

Skapiškyje rengiamas kasmetinis tarptautinis teatrų festivalis „Pienių vynas“.[4] 2023 m. patvirtintas Skapiškio herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611915 m. Skapiškio valsčiaus centras Zarasų apskritis
19191946 m. Rokiškio apskritis
19461950 m. Kupiškio apskritis
19501962 m. Skapiškio apylinkės centras Pandėlio rajonas
1962 m. Rokiškio rajonas
19621995 m. Kupiškio rajonas
1995 Skapiškio seniūnijos centras Kupiškio rajono savivaldybė

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2021 m.
1868 m.*[3] 1900 m.*[2] 1923 m.sur.[12] 1959 m.sur.[13] 1970 m.sur.[14] 1979 m.sur.[15]
422 1 190 988 620 425 455
1982 m.[16] 1987 m.[17] 1989 m.sur.[18] 2001 m.sur.[19] 2011 m.sur.[20] 2021 m.sur.[21]
370 500 481 496 403 321
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Skapiškio panorama nuo vandens bokšto
Skapiškio panorama nuo vandens bokšto

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Poetas ir kunigas Maironis rinkinyje „Pavasario balsai“ (1895 m.) parašė eilėraštį „Užkeiktas Skapiškio varpas“ apie ežere nuskendusį varpą.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. 2,0 2,1 Скопишки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 30 (59) : Сим — Слюзка. С.-Петербургъ, 1900., 223 psl. (rus.)
  3. 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 624 psl.
  4. 4,0 4,1 4,2 4,3 4,4 4,5 V. Bartoševičienė (2018-11-27, red. 2022-12-15). „Skapiškis“. VLE. Nuoroda tikrinta 2024-02-04. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= (pagalba)
  5. REGIA žemėlapis[neveikianti nuoroda], Nuoroda tikrinta 2022-04-23
  6. Jurga Banionienė Dailiūnai. Kaimas prie blaivybės paminklo, Kupiškėnų mintys, 2018-05-17 (pagal „Kupiškėnų enciklopediją”). Nuoroda tikrinta 2022-04-24.
  7. Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
  8. Skopiszki (5). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. X (Rukszenice — Sochaczew). Warszawa, 1889, 694 psl. (lenk.)
  9. Ričardas Čekutis, Dalius Žygelis, Laisvės kryžkelės. 1918–1920 m. laisvės kovos, Bernardinai.lt, 2007-01-29. Nuoroda tikrinta 2024-01-17.
  10. „Skapiškio seniūnija“. kupiskis.lt. 2014-09-18. Suarchyvuota iš originalo 2015-01-04. Nuoroda tikrinta 2016-04-24.
  11. Skapiškis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
  12. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  13. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  14. SkapiškisMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 214 psl.
  15. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  16. SkapiškisLietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 208 psl.
  17. Skapiškis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 19
  18. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  19. Panevėžio apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  20. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  21. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aplinkinės gyvenvietės

PANDĖLYS – 14 km
Sriubiškiai – 10 km
Laičiai – 8 km
Kreipšiai – 3 km
Biliūnai – 5 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
KUPIŠKIS – 15 km Skapiškio GS – 4 km