Monika Bičiūnienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Monika Bičiūnienė
Gimė 1910 m. balandžio 28 d.
Baubliai, Panemunio valsčius
Mirė 2009 m. spalio 23 d. (99 metai)
Sutuoktinis (-ė) Lionginas Bičiūnas
Vaikai Rimas Bičiūnas
Veikla tautodailininkė tapytoja

Monika Bičiūnienė (1910 m. balandžio 28 d. Baubliuose, Panemunio valsčius2009 m. spalio 23 d.) – Lietuvos tautodailininkė tapytoja.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė Rokiškio krašto žvejo šeimoje. Ištekėjusi už kaimo siuvėjo Liongino Bičiūno kartu su vyru siuvo drabužius. 1945 m., gimus sūnui, šeima apsigyveno Pandėlyje. Nuolat dirbo kasdienius namų ruošos darbus, mokykloje – valytoja, teisme – kurjere, internate – naktine budėtoja.

Tapyti pradėjo sulaukusi 50 metų, apie 1960 m. paskatinta sūnaus – tapytojo Rimo Bičiūno. Nuo 1966 m. dalyvavo parodose, surengė keliolika individualių parodų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Rusijoje.

Nutapė (aliejus, tempera, pastelė) darbo, poilsio, švenčių, šeimyninių scenų, gamtovaizdžių, portretų, natiurmortų. Kūriniai („Linarūtė“ 1967 m., „Naujasis Vilnius“ 1976 m., „Kaimas“ 1986 m., „Armėnija“ 1991 m., „Močiutė prie šaltinėlio“ 1998 m., portretai – „Rokiškio muziejaus direktorius su gaidžiu“ 1962 m., Giedrė Kaukaitė, 1978 m., Konstantinas Bogdanas, 1984 m.) primityvistiniai, jiems būdinga simetriška, ritmiška vaizdo struktūra, dekoratyvumas, ryškios lokalios spalvos. [1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aleksandras IndriulaitisMonika Bičiūnienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 166 psl.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]