Mantagailiškio dvaras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 56°12′55.721″ š. pl. 24°40′57.166″ r. ilg. / 56.21547806°š. pl. 24.68254611°r. ilg. / 56.21547806; 24.68254611

Mantagailiškio dvaras
Vieta Mantagailiškis
Įkurtas XVII a.
Bajorų giminės Mantigailiai, Kušelevskiai, Holšteinai, Dučinskai
Savininkas Sigitas Kalkys

Mantagailiškio dvaras – dvaras Mantagailiškio kaime, Biržų rajone, kelio  1303  BiržaiPasvaliečiaiSaločiai  dešinėje pusėje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šalia dvaro sodybos yra rasta IV-V amžiaus gyvenvietė. Taip pat yra yra unikalus senas parkas su išlikusiais medžiais ir daugybe karstinių įgriuvų (smegduobių). Jis minimas kaip pagonių šventa vietovė Gojus.

1645 m. Juozapo Narūnavičiaus-Noranskio pieštame Biržų kunigaikštystės žemėlapyje Mantagailiškio dvaras ir parkas yra pažymėtas kaip pono Montygailo žemė.

XVIII a. minimi Mantagailiškio savininkai Rochus ir Helena Kušelevskiai.

1811 m. dvaro valda su 247 žmonėmis priklausė Vilkmergės pavieto vicemaršalkai Ignacijui Kušelevskiui. Po Ignacijaus mirties 1837 m. (palaidotas Užubalių kapinėse) dvarą ėmė valdyti jo sūnūs – 25 metų Mauricijus ir 32 metų Mykolas Kušelevskiai.

Apie 1847 m. Mantagailiškis tapo baronų Holšteinų valda. Šie ir pastatė dabartinius dvaro rūmus. Tikėtina, kad dvaras naujai giminei perėjo vedybų keliu, kai Mykolo ir Mauricijaus sesuo Konstancija Kušelevskytė 1828 m. ištekėjo už barono Karolio HolštenoPadaičių dvaro.

1860 metais dvaro savininku buvo Jozefas Holštenas su žmona Michalina ir dviem sūnumis. J.Holštenas buvo stambus dvarininkas, taip pat valdęs Padaičius, Bitniškius, Likėnus.

Po caro manifesto dėl baudžiavos panaikinimo valstiečiai atsisakė atlikinėti baronui prievoles, tad teko kviesti rusų kazokus ir rengti valstiečiams karines egzekucijas.

1890 metais Mantagailiškio dvare buvo surašyti 75 dvaro gyventojai.

1900 m. dvarą paveldėjo Jozefo sūnus Henrikas Holštenas. Jis buvo vienas iš nedaugelio dvarininkų, likęs gyventi nepriklausomoje Lietuvoje. Yra išlikęs jo 1919 metais rašytas prašymas Pabiržės valsčiaus komitetui: Atsižvelgdamas į neramų laiką, meldžiu valsčiaus komiteto pasirūpinti man nuo Lietuvos valdžios leidimą turėti ir nešioti šautuvą dėl medžioklės ir teisę turėti revolverį.

1904 m. dvarą valdęs baronas H.Holstenas pasirašė statutą dėl telefono ryšio įvedimo kartu su kitų apylinkės dvarų šeimininkais: baronu Vilhelmu fon Ropu iš Pajiešmenės dvaro, Andre HolstenuPadaičių dvaro, grafu C.Komorowskiu iš Pabiržės dvaro, S.Ordynecu iš Kaunių dvaro, Daudžgirių dvaro savininku barono Vilhelmo fon Ropo žentu Friedrichu von Reiswitzu, grafo Alfredo Tiškevičiaus Biržų Astravo dvaro įgaliotiniu M.Jastržembskiu, baronu Pauliumi fon RopuĄžuolpamūšės dvaro ir dar vienas žmogus, kurio pavardės Biržų krašto muziejuje laikomame statute jau neįmanoma įskaityti.[1]

Iki žemės reformos dvare gyveno 77 gyventojai. Po dvarų parceliacijos, apie 1924 metus, dalį dvaro valdė Holštenai, o dalį žemės ir baltuosius rūmus nusipirko broliai Dučinskai.

Henrikas Holštenas mirė 1930 m., o Bronislava Holšten1947 metais. Abu palaidoti Užubalių kapinėse.

Tarybiniais laikais dvaro teritorijoje buvo gamybinis ūkis, tarybinio ūkio kontora, vėliau jame gyveno žmonės, kurie negailėdami niokojo dvarvietėje buvusius pastatus.

Pirmąjį Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį sugriuvo rūmų stogas ir lubos. 1994 metais dvaras grąžintas buvusių jo savininkų palikuonims – broliams Dučinskams. Vėliau dvarą įsigijo Sigitas Kalkys.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. A.Seibutis, Kaip 1904 m. Biržų–Pasvalio krašte buvo kuriama Telefonų draugija [1]