Romualdas Lukšas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Romualdas Lukšas
Gimė: 1927 m. rugsėjo 21 d.
Kaunas
Mirė: 2016 m. gruodžio 27 d. (89 metai)
Vaikai:

Gytis Lukšas, Aras Lukšas

Veikla: dailininkas scenografas
Partija: 1971 m. SSKP
Alma mater: 1950 m. Vilniaus dailės institutas

Romualdas Lukšas (1927 m. rugsėjo 21 d. Kaune – 2016 m. gruodžio 27 d.) – Lietuvos dailininkas scenografas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sūnus Gytis Lukšas. 1950 m. baigė Vilniaus dailės institutą, mokėsi pas Liudą Truikį, Vytautą Palaimą. 1950–1956 m. Klaipėdos dramos teatro, 1956–1962 m. Kapsuko dramos teatro vyr. dailininkas. 19631990 m. dirbo Lietuvos radijo ir televizijos komitete, 19681984 m. Lietuvos televizijos vyr. dailininkas, 1984–1990 m. kūrybinio susivienijimo „Telefilmas“ dailininkas. 19952002 m. dėstė Vilniaus pedagoginiame universitete.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1950 m. dalyvavo parodose Lietuvoje. Individualios parodos surengtos Kapsuke (dab. Marijampolė), Vilniuje (1997 m., 2002 m., 2007 m.).

Sukūrė scenovaizdžių Lietuvos operos ir baleto teatre (Bedržichas Smetana. „Parduotoji nuotaka“, 1950 m.), Klaipėdos dramos teatre (Kazys Saja. „Lažybos“, 1954 m., Aleksandras Ostrovskis. „Bekraitė“, Balys Sruoga. „Apyaušrio dalia“, abu 1956 m., „Būk vyras, Čelestinai!“, „Ryžio grūdas“, 1963 m.), Kapsuko (Marijampolės) dramos teatre (Kazys Binkis. „Atžalynas“, 1956 m., Alfredas Žari. „Šeštasis aukštas“, 1957 m., Lope de Vega. „Šuo ant šieno“, 1958 m., Nazimas Hikmetas. „Damoklo kardas“, 1961 m., 1963 m. Klaipėdos dramos teatre (V. Blažekas. „Turtingas vakaras“, 1961 m., Viktoras Hugo. „Marija Tiudor“, 1962 m.) ir kt. teatruose.

30 TV spektaklių, 15 filmų („Mirtis ir vyšnios medis“, 1968 m., rež. Arūnas Žebriūnas; „Raudonmedžio rojus“, 1981 m.; „Devyni nuopolio ratai“, 1984 m., abiejų rež. Bronius Talačka; „Benjaminas Kordušas“, 1986 m., rež. Vidmantas Bačiulis; „Valdžia“, 1992 m., rež. Juozas Sabolius) dailininkas.

Scenografijai būdinga raiški, nesudėtinga kompozicija, istorinė tikrovė, kai kuriuose spektakliuose yra stilizuotų modernistinių elementų.[1][2]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Nijolė Adomonytė. Romualdas Lukšas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. - 664 psl.
  2. Raimonda Bitinaitė-Širvinskienė. Romualdas Lukšas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. - 689 psl.