Giedra Radvilavičiūtė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Giedra Radvilavičiūtė (g. 1960 m. Panevėžyje) – Lietuvos prozininkė, eseistė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1983 m. baigė lituanistiką Vilniaus universitete ir mokytojavo provincijoje. 1986 m. persikėlė į Vilnių, ilgą laiką dirbo redakcijose. 19941997 m. su šeima gyveno Čikagoje, ten būdama, kartu su vyru kalbininku Giedriumi Subačiumi išleido Čikagos „Newberry“ bibliotekos lituanistinių ir prūsistinių knygų iki 1882 m. katalogą.

Debiutavo kaip apsakymų rašytoja 1986 m., tačiau tikrasis žingsnis į lietuvių literatūrą prasidėjo 1999 m., kai kultūrinėje spaudoje pradėjo skelbti esė. 2002 m. penkios esė paskelbtos kolektyviniame esė rinkinyje „Siužetą siūlau nušauti“. 2004 m. išėjo atskira esė rinktinė „Suplanuotos akimirkos“. Už 2010 m. išleistą esė rinkinį „Šiąnakt aš miegosiu prie sienos“ autorė apdovanota Europos Sąjungos literatūros premija.[1] 2018 m. išleido esė rinkinį „Tekstų persekiojimas“.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Rašytoja Giedra Radvilavičiūtė laimėjo Europos Sąjungos literatūros premiją
  2. „Giedra Radvilavičiūtė“. euprizeliterature.eu (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2021-11-07. Nuoroda tikrinta 2022-06-06.