Albinas Kuncevičius
| Albinas Kuncevičius | |
|---|---|
| Gimė | 1957 m. lapkričio 5 d. Marijampolė |
| Sutuoktinis (-ė) | Rita Kuncevičienė[1] |
| Vaikai | dukros Sigutė ir Lina[1] |
| Veikla | istorikas, archeologas |
| Išsilavinimas | humanitarinių mokslų daktaras, profesorius |
| Alma mater | 1980 m. Vilniaus universitetas |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
2009 m. Nacionalinė mokslo pažangos premija 2017 m. ordinas „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius | |
Albinas Kuncevičius (g. 1957 m. lapkričio 5 d. Marijampolėje) – Lietuvos archeologas, humanitarinių mokslų daktaras, profesorius.[2][1]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1975 m. baigė Marijampolės J. Jablonskio gimnaziją, 1980 m. – Vilniaus universitetą.[2]
1980–1988 m. dirbo Mokslinėje metodinėje kultūros paminklų apsaugos taryboje, Kultūros ministerijoje. 1988–1994 m. dirbo Lietuvos istorijos instituto Archeologijos skyriuje, Vilniaus Žemutinės pilies tyrimų grupėje. Nuo 1994 m. dėsto Vilniaus universiteto Istorijos fakultete; 1993 m. Vilniaus universitete apginta humanitarinių mokslų istorijos krypties daktaro disertacija, 2008 m. – habilitacijos procedūra, nuo 2021 m. – LMA tikrasis narys.[2]
Nuo 2015 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedros vedėjas.[2]
1995–2001 m. Lietuvos archeologijos draugijos pirmininkas, 1995–2002 m. ir 2013–2015 m. Valstybinės kultūros paveldo komisijos narys. 2005–2008 m. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorius.[2]
2009 m. už Dubingių piliavietės ir Radvilų kapavietės kompleksinius tyrimus (2003–2009 m.), atliktų tyrimų sklaidą visuomenei ir kolektyvinę mokslinę monografiją „Radvilų tėvonija Dubingiuose“ skirta Nacionalinė mokslo pažangos premija (kartu su Rimantu Jankausku ir Rimvydu Laužiku).[3][2][1]
Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tyrimų sritis – Lietuvos viduramžių archeologija.
- 1984–1985 m. – Kudirkos Naumiesčio piliakalnis
- 1988-1994 m. Vilniaus Žemutinės pilies rūmai
- 1994–1996 m. – Senųjų Trakų pilis
- 2000–2003 m. – Baltadvario pilis
- 2001 m. – Napoleono armijos karių masinė kapavietė Vilniuje
- nuo 2003 m. – Dubingių pilis
- 2015-2016 m. Švč. Trejybės bažnyčia ir Bazilijonų vienuolynas Vilniuje
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Vilniaus miesto ir pilių kokliai. katalogas, vokiečių kalba, 1992 m.
- Lietuvos istorija iki 1795 metų, su J. ir Z. Kiaupomis, 1995 m., 2000 m.; anglų kalba 2000 m.
- Lietuvos gynybiniai įtvirtinimai. 2001 m.
- Lietuvos viduramžių archeologija. 2005 m.
- Dubingiai Radvilų tėvonija, su R. Jankausku, R. Laužiku, D. Stankevičiūte. 2009 m.
- Radvilų rūmai Dubingiuose, su R. Laužiku, I. Rutkauskaite ir R. Šmigelsku, I.Rutkauskaite. 2011 m.
- Dubingių mikroregionas ir Lietuvos valstybės ištakos, su R. Laužiku, R. Jankausku, R. Augustinavičiumi ir R. Šmigelsku. 2015
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 2009 m. Nacionalinė mokslo pažangos premija[1]
- 2017 m. ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius[1]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 Albinas Kuncevičius Archyvuota kopija 2022-01-23 iš Wayback Machine projekto.. Kas yra kas Lietuvoje 2018. Nuoroda tikrinta 2021-04-30.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 Valdemaras Šimėnas. Albinas Kuncevičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-04-30.
- ↑ Apdovanoti „Nacionalinės pažangos premijos“ 2009 m. laureatai, diena.lt, 2009-12-07. Nuoroda tikrinta 2021-04-30.